Aptikta nauja žvaigždė – „rudoji nykštukė“ – kuri yra kol kas šalčiausia žinoma šio tipo žvaigždė. Tokia šalta, kad mūsų Šiaurės ašigalyje būna šilčiau. Atradimo autorius – JAV Pensilvanijos universiteto astronomas, naudojęs NASA plataus lauko infraraudonojo spektro teleskopą WISE bei orbitinį teleskopą „Spitzer“.
Abiejų teleskopų duomenys parodė, jog žvaigždė nuo mūsų nutolusi vos per 7,2 šviesmečio – tai yra ketvirta žvaigždė pagal nuotolį nuo Saulės sistemos, rašoma universiteto pranešime.
„Labai šaunu atrasti naują Saulės sistemos kaimynę taip arti. Be to, jos ekstremali temperatūra turėtų mums nemažai papasakoti apie atmosferas planetų, kuriose neretai būna taip pat šalta“, – sakė atradimo autorius Kevinas Luhmanas, Pensilvanijos universiteto astronomijos bei astrofizikos profesorius adjunktas ir universiteto Egzoplanetų bei gyvenamų pasaulių tyrimų centro mokslininkas. Rudosios nykštukės gimsta kaip įprastos žvaigždės – tai į vieną vietą sušokusių dujų kamuolys. Tačiau jų masė yra nepakankama, kad prasidėtų termobranduolinė reakcija ir būtų spinduliuojama šviesa. Naujai atrastoje rudojoje nykštukėje, pavadintoje WISE J085510.83-071442.5, temperatūra svyruoja nuo -48 iki -13 °C. Ligšiolinė žvaigždė-vėsumo rekordininkė (taip pat atrasta WISE bei „Spitzer“ teleskopais) džiugino malonia kambario temperatūra.
Nors neseniai atrastoji rudoji nykštukė yra labai arti Saulės, ji toli gražu gražu nėra patrauklus tolimos ateities tarpžvaigždinių kelionių tikslas. „Kad ir kokios planetos apie ją besisuktų, jose būtų pernelyg šalta, kad būtų palaikoma gyvybė mums pažįstamu pavidalu“, – sakė K. Luhmanas.
Žvaigždę mokslininkui pavyko aptikti dėl jos greito judėjimo dangaus skliautu. Ji buvo pastebėta dviejose WISE nuotraukose, užfiksuotose su 6 mėnesių trukmės skirtumu 2010 metais. Be to, „Spitzer“ orbitinis teleskopas 2013 ir 2014 metais išmatavo atstumą iki žvaigždės įvertinant paralakso efektą.
„Pagal WISE duomenis atrodė, kad šis objektas juda labai greitai. Tai mums buvo ženklas, jog stebime kažką ypatingo“, – sakė profesorius. Kuo artimesnis yra dangaus kūnas, tuo daugiau jis pajuda nuotraukose, užfiksuotose kelių mėnesių skirtumu: žemai skrendantis lėktuvas mums atrodo kaip skrendantis greičiau nei tas, kuris skrenda labai aukštai.
WISE retą žvaigždę sugebėjo užfiksuoti dėl to, kad du kartus fotografavo visą dangų infraraudonųjų spindulių spektre, o kai kurias dangaus skliauto vietas nufotografavo net triskart. Vėsesni objektai, tokie kaip rudosios nykštukės, gali būti nematomi stebint regimos šviesos spektre, tačiau jų šiluminis spinduliavimas, kad ir koks jis bebūtų silpnas, infraraudonajame spektre aiškiai išsiskiria.
2013 m. kovo mėnesį pastebėjus WISE J085510.83-071442.5 judėjimą, K. Luhmanas kurį laiką analizavo papildomus „Spitzer“ ir „Gemini South“ teleskopo, pastatyto Čilėje, duomenis. „Spitzer“ infraraudonojo spektro vaizdai padėjo nustatyti temperatūrą vėsioje ir tamsioje žvaigždėje.
Manoma, jog WISE J085510.83-071442.5 masė yra maždaug triskart didesnė nei Jupiterio. Esant tokiai nedidelei masei galima būtų įtarti, jog tai yra dujinis gigantas, panašus į Jupiterį ir nuklydęs nuo savo žvaigždės. Tačiau mokslininkai mano, jog tai veikiau yra rudoji nykštukė, o ne planeta, nes mokslininkams žinoma, jog rudosios nykštukės tyra gana dažnos žvaigždės. Jei tai tiesa – tuomet tai yra viena iš mažiausių šio tipo žvaigždžių.
„Spitzer“ ir WISE iš skirtingų vietų aplink Žemės orbitą užfiksuoti vaizdai suteikia galimybę įvertinti atstumą iki žvaigždės matuojant paralakso efektą. Tai – iš esmės tas pats principas, paaiškinantis, kodėl ištiesus pirštą tiesiai priešais savo ir užmerkiant tai vieną, tai kitą akį, atrodo, jog pirštas šokinėja.
