Elektronika.lt
 2025 m. balandžio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 23 d. 20:18
Vaikas nori išmaniojo telefono? Sužinokite, kada yra tinkamiausias laikas jį pirkti ir kaip protingai išsirinkti
Balandžio 23 d. 17:14
DI žaidimų meškos paslauga arba lengviau asmeninių duomenų neišviliosi
Balandžio 23 d. 14:29
CPO LT ir UAB „NFQ Technologies“ kurs inovaciją viešuosiuose pirkimuose – pirmą tokią Europoje
Balandžio 23 d. 11:30
Atnaujinus ugdymo programas – spragos metodinėje medžiagoje ir skaitmeninių mokymosi aplinkų proveržis
Balandžio 23 d. 08:33
Išmanūs namai be streso: kaip technologijos padeda gyventi paprasčiau ir tvariau
Balandžio 22 d. 20:03
Asmeninis DI gydytojas, psichologas ir treneris – utopija ar ateitis?
Balandžio 22 d. 17:20
Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Balandžio 22 d. 14:44
DI kameros jau mato net ant kelių padėtus telefonus: kaip vairuotojams išmokti atsiplėšti nuo išmaniojo?
Balandžio 22 d. 11:14
Telefonas dingo, bet panikuoti neverta – ekspertas pataria, ką daryti
Balandžio 22 d. 08:12
Pasaulio ekonomikos forumas: talentų trūkumą Lietuvoje spręs perkvalifikavimas ir automatizacija
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Delfino švilpimas kompiuteriu tiesiogiai išverstas į žmonių kalbą

Publikuota: 2014-03-28 19:24
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

2013 metų rugpjūčio pabaigoje Denise Herzing plaukiojo Karibų jūroje. Pastaruosius 25 metus jos stebimas delfinų būrelis sukiojosi aplink jos laivą. Ir staiga ji išgirdo vieną iš delfinų tariant: „Sargasas“.

„Tai buvo nieko sau. Turime atitikimą. Buvau priblokšta“, – sakė Laukinių delfinų projekto direktorė D. Herzing. Ji prie kūno buvo prisitaisiusi prototipinį delfinų kalbos vertimo aparatą CHAT (Cetacean Hearing and Telemetry), kuris pirmą kartą tiesiogiai išvertė delfino švilpimą į žmonių kalbą, rašo newscientist.com.

Aparatas užfiksavo delfino švilpimą, kuris žymi jūržolę sargasą – šį švilpimą sugalvojo pati mokslininkė ir jos komanda: tai buvo priemonė žaisti su delfinu būreliu. Mokslininkai tikėjosi, kad delfinai išmoks ir pradės naudoti jų sugalvotą švilpimą, kurį nuo natūralaus delfinų švilpimo atskirti nesudėtinga – ir jūrų žinduoliai jų nenuvylė. Kompiuteriui užfiksavus sargasą reiškiantį švilptelėjimą, D. Herzing ausyje išgirdo jos pačios balsu įrašytą žodį.

Ši akimirka ne tik padėjo mokslininkams geriau suprasti gyvūnų elgseną – ji taip pat rodo, jog kompiuterių algoritmai, analizuojantys bet kokią veiklą, kurios metu perduodama informacija – taip aat apie mūsų kasdienę veiklą – turi daug potencialo.

„Skamba tarsi nuostabaus įvykio – tą žinant sunku neužsiimti spekuliacijomis. Tai provokuoja“, – sakė Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) biostatistikos žinovas Michaelas Coenas.

D. Herzing pati aiškiai pripažįsta, kad sargaso švilpimas turi tam tikrų trūkumų. Visų pirma, tai – tik vienetinis atvejis, o nuo rugpjūčio jis nebuvo pakartotas. Be to, švilpimo garsinis profilis atrodo kitaip, nei švilpimas, kurio ji pati mokė delfinus: garso profilio forma ta pati, tačiau dažnis didesnis.

Džordžijos technologijų instituto (JAV) mokslininkas ir „Google Glass“ komandos techninis vadovas Thadas Starneris D. Herzing ir jos doktorantams sukūrė aparatą CHAT. T. Starneris ir D. Herzing švilpimo vertimui naudoja tendencijų atpažinimo algoritmus, parengtus specialiai delfinų švilpimo analizei ir reikšmingų elementų, kurių žmogus gali nepastebėti, atpažinimui. Mokslininkai ne tik laukė dirbtinio, jų pačių sugalvoto švilpimo atkartojimo – jie taip pat tikisi, kad algoritmas padės jiems išsiaiškinti ir natūralaus delfinų bendravimo reikšmę.

Kalifornijos universiteto Devise (JAV) mokslininkė Brenda McCowan teigia, jog tai – svarbus įvykis visai gyvūnų komunikacijos mokslinių tyrimų sričiai. Turint geresnių informacijos apdorojimo įrankių mokslininkai galės analizuoti milžiniškus gyvūnų elgsenos duomenų rinkinius ir juose ieškoti tendencijų.

M. Coenas jau daro kažką panašaus su baltaskruosčiais gibonais. Taikydamas panašų kompiuterių mokymosi metodą, kaip ir T. Starneris su D. Herzing, jis gibonų skleidžiamuose garsuose identifikavo 27 fundamentalius vienetus.

Tuo tarpu B. McCowan neseniai modeliavo makakų elgesį Nacionaliniame primatų tyrimo centre Kalifornijoje (JAV). Jos tikslas buvo prognozuoti, kada makakos imsis žiaurių socialinių neramumų, kuriuos centro darbuotojai vadina „karu narve“ – neretai tokie neramumai baigiasi dominuojančios šeimos išnaikinimu.

Mokslininkė su kolegomis rinko duomenis ir per trejus metus užfiksavo 37 000 esminių dominavimo, paklusimo, ir priklausymo signalų rodymo atvejus. Jų analizė parodė, kad gyvenimo narve stabilumas padidėdavo, jeigu kartkartėmis į jį buvo atgabenami nauji jauni patinai, kurie atlikdavo kažką panašaus į policininkų, tvarkdarių vaidmenį. „Stebint žmogaus akimi to nebuvo galima pastebėti. Reikia žiūrėti į duomenis“, – sakė mokslininkė.

Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) antropologas ir neuromokslininkas Terrence'as Deaconas aiškina, jog tam tikrų elgsenos elementų kartojimasis yra esminis informacijos perdavimo reikalavimas. Kitaip tariant, jeigu D. Herzing delfinai ar B. McCowan makakos keičiasi informacija, jeigu jų garai ar veiksmai nėra vien bereikšmis triukšmas, vadinasi, turi būti kažkokie atrandami elgsenos ar garso elementų rinkiniai. Informacijos teorija gali padėti nustatyti tuos rinkinius – kuri švilpimo dalis yra svarbi – ir elgsenos tyrinėtojams suteiktų galimybę išsiaiškinti, ką vieni kitiems nori pasakyti gyvūnai.

Pirmuosius delfinų tyrimo rezultatus T. Starneris ir D. Herzing pristatys gegužę Florencijoje (Italija) vyksiančioje kalbos ir signalų apdorojimo konferencijoje.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (1)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės mikrožybsniai skiriasi nuo didesnių

Saulėje kartais įvyksta žybsniai – staigūs energijos pliūpsniai, kurie paleidžia daugiausiai energingus, ultravioletinius ir rentgeno, fotonus. Prieš keletą metų mokslininkai išsiaiškino, kad nanožybsnius sukelia kitokie magnetiniai procesai, nei didžiuosius. Dabar paaiškėjo, kad mikrožybsniai prigimtimi panašesni į nanožybsnius.

Šis garsas gali sustabdyti jūros ligą per minutę

Japonijos mokslininkai sukūrė netikėtą būdą kovoti su jūros liga – naudojant specialų garsą. Naujas metodas, pramintas „audioprieskoniais“, veikia žmogaus pusiausvyros sistemą ir gali padėti išvengti pykinimo bei galvos svaigimo kelionėje.

Naujas ekranas leidžia liesti hologramas be rizikos

Ar įsivaizduojate, kad galėtumėte paimti hologramą į rankas? Ispanų inžinieriai pavertė šią idėją realybe. „FlexiVol“ – naujo tipo 3D ekranas, leidžiantis fiziškai sąveikauti su virtualiais objektais be jokios žalos įrenginiui.

2025 m. balandis
2025-04-17 12:38
Fizikai išmoko sulaikyti energiją amžiams – be nuostolių
2025-04-16 12:37
Kinija planuoja statybas Mėnulyje – bet be plytų ir cemento
2025-04-15 19:10
LMA premijomis ir pagyrimo raštais apdovanoti net 8 KTU jaunieji mokslininkai
2025-04-15 15:25
Mėnulio atradimas: viena pusė beveik be vandens
2025-04-11 18:15
VU mokslininkų rengtas daugiafotonės 3D litografijos vadovas publikuotas „Nature Reviews“ leidinyje
2025-04-10 18:15
LMT studentus kviečia „pasimatuoti“ mokslininko profesiją – siūlo rinktis iš įvairiausių temų, skirs stipendijas
2025-04-09 13:26
Mokslininkai išsprendė didžiausią elektromobilių problemą, žiemą automobilį įkrausite per 10 minučių
2025-04-08 15:25
Mėnulio dulkių nupurtymo įrenginys
2025-04-08 09:28
Norvegų mokslininkai perspėja: ekranai vakare naikina miegą
2025-04-07 15:06
MJJ fondas skyrė 176 tūkst. eurų grantus į Lietuvą grįžtantiems penkiems tyrėjams
2025-04-07 12:39
Naujas smegenų implantas: mintis pavers kalba akimirksniu
2025-04-03 09:31
Kentauro Proksima labai žybsi
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama