Gali būti, kad ateityje bus išrastos laidžios medžiagas, kurios pačios augs, vystysis ir gebės susitaisyti. Mokslininkai žengė pirmą žingsnį tokių medžiagų kūrimo procese: naujajame Masačusetso (JAV) mokslininkų tyrime apibūdinamos „gyvosios medžiagos“, kurios sudarytos iš bakterinių ląstelių ir negyvų medžiagų, kurios gali išgauti elektros energiją ir išskirti skirtingų spalvų šviesas.
Tiesa, tyrimas tėra tik įrodomasis konceptas, tačiau mokslininkai tikina, kad ateityje panaudojus tam tikras bakterijas galima sukurti gerokai pigesnius, efektyvesnius saulės kolektorius ir biojutiklius, rašo qz.com.
Mokslininko Timoty Lu komanda naudojo E. coli bakteriją, gaminančią biofilmus – paviršiuje augančias bakterijų bendruomenes, kaip kad apnašos ant dantų paviršiaus. Bakterijos biofilmuose unikaliu būdu komunikuoja ir formuojasi tam, kad išliktų, o ši savybė, pasak mokslininkų, gali būti panaudota naujų medžiagų gamybai.
T. Lu ir jo komanda užprogramavo E. coli, kad ši ant paviršiaus augintų baltymus. Kiekvienas baltyminio pluošto tipas renkasi sąveikauti su negyva molekule.
Pirmiausiai tyrėjų komanda atliko bandymus su aukso nanodalelėmis. Kai jos buvo įtrauktos į biofilmą su tinkamu baltymų pluoštu, bakterija čiupdavo baltymų pluoštą ir sukurdavo gyvas grandines.
Mokslininko komanda mano, kad dauguma negyvų molekulių – kitų tipų metalų ir netgi organinių konduktorių iš elektros, kaip grafenas, galėtų būti integruoti taikant tuos pačius metodus. O biofilmai taip pat galėtų kurti negyvas medžiagas.
„Pagalvokite kaip formuojasi kaulai: jūs vartojate tam tikrus mineralus, o jie formuojasi į tam tikrą struktūrą kūne. Mes bakterijai galėtume duoti pirmines medžiagas ir leistume jai pačiai gaminti kitas medžiagas“, – sako jis. O tuomet šios galėtų evoliucionuoti.
„Šiuo metu mes naudojame E. coli, tačiau nėra priežasčių, kurios mums negalėtų leisti naudoti fotosintetinių ląstelių. Tuomet mes jas galėtume tiesiog padėti ant saulės ir išgauti kokią tik norime medžiagą“, – priduria T. Lu.
Paieška archyve
