Žemė yra mūsų namai ir kol kas vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė. Tačiau sąlygos gyvybei čia nėra geriausios – kur kas geresnes sąlygas tokios planetos buvimui sudaro arčiausiai Saulės esanti žvaigždė, rašo newscientist.com.
Išsamūs tyrimai, kuriuose analizuojamos tinkamiausios gyvybei sąlygos, rodo, kad Kentauro Alfa B, arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, būtų ideali palaikyti gyvybei – salynams, seklioms jūroms ir šlaitams, kur įvairios gyvybės formos galėtų egzistuoti iki 10 mlrd. metų.
Tačiau reikėtų susitaikyti su tuo, kad trauka šioje planetoje būtų maždaug ketvirtadaliu didesnė nei Žemėje.
Dažniausiai manoma, kad įprastai geriausios vietos egzistuoti gyvybei yra Žemės dydžio planetos, skriejančios aplink Saulės dydžio žvaigždes. Tačiau tokie modeliai naudojasi tik dviem kriterijais – planetos dydžiu ir atstumu nuo jos žvaigždės.
„Tačiau niekas niekada neištyrinėjo kitų vietų, kurios gali turėti net geresnes sąlygas gyvybei negu Žemė“, – sako Renésas Helleris iš McMasterio universiteto Ontarijo valstijoje Kanadoje.
Jis su kolegomis išanalizavo papildomus kriterijus, įskaitant ir hipotetinę planetos trauką, amžių ir vidinę struktūrą ,ir gyvenimo sąlygas tokioje planetoje apskaičiavo kompiuteriu.
Žemėje gyvybė egzistavo 3,5 mlrd. metų iš jos 4,6 mlrd. metų trukmės egzistencijos. Tačiau Žemė yra gyvenamosios zonos pakraštyje ir Saulė didėjant jos amžiui vis kaista. Greičiausiai praėjus maždaug 1 ar 2 mlrd. metų nuo dabar Žemė taps karšta į Venerą panašia planeta, apgaubta mirtina anglies dvideginio ir sieros rūgšties doze.
Išanalizavę turimus duomenis mokslininkai nustatė, kad tinkamiausia gyvybei gali būti už Žemę keik didesnė planeta, skriejanti aplink mažesnę už Saulę žvaigždę. Jau buvo spėjimų, kad Alfa Kentauro B turi uolingą planetą. Nors taip pat manyta, kad šis pasaulis yra per arti savo žvaigždės, kad jame egzistuotų gyvybė. Tačiau egzoplanetų medžiotojai, tokie kaip NASA „Kepler“ misija, parodė, kad planetos retai kada gimsta vienos ir dažnai dar neatrastas pasaulis skrieja toliau nuo savo žvaigždės.
Toks pasaulis būtų labai masyvus ir gravitacija padarytų peizažą plokštesnį nei Žemėje, kuriame egzistuotų seklios jūros ir archipelagai kaip Indonezijoje ar Bahamuose. Mokslininkai neįvardino, kokios gyvybės rūšys galėtų gyventi tokioje planetoje, tačiau R. Helleris mano, kad dėl didesnės gravitacijos augalija būtų arčiau žemės ir atmosfera tokioje planetoje būtų storesnė.
Taigi palyginus su kolegomis Žemėje šio pasaulio sausumos gyvūnai būtų trumpesni ir kresnesni.
