Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje.
Inertinės dujos, kurioms priskiriamas helis, argonas, radonas, kriptonas, paprastai negali lengvai reaguoti su kitais cheminiais elementais. Tiesa, esant tinkamoms aplinkybėms, vis dėl to jie sudaro tam tikrus junginius su kitais elementais. Tokie cheminiai junginiai iki šiol buvo tiriami tik laboratorijose, todėl astronomai manė, jog erdvėje tokios sąlygos tiesiog nesusidaro.
„Krabo ūkas susiformavo vos prieš 1000 metų, kuomet sprogo masyvi žvaigždė. Krabo ūkas ne tik labai jaunas, bet ir esantis gana arti, vos už 6500 šviesmečių, kas suteikia puikią galimybę analizuoti, kas vyksta žvaigždžių sprogimuose“, – sako prof. Haley Gomez iš Kardifo universiteto, tyrimo bendraautorė.
Kadangi molekulės sukasi erdvėje, jos skleidžia tam tikro ilgio bangas – toks procesas vadinamas emisijos linijomis. Koks bus bangos ilgis priklauso nuo konkrečios molekulės sudėties bei struktūros.
Šviesa, atkeliavusi iš tam tikrų Krabo ūko regionų, parodė itin intensyvų molekulių srautą, sklindantį neįprastu dažniu – astronomai aptiko keistus signalo pikus ties 618 GHz ir 1235 GHz dažniais. Duomenų bazėse sukauptos žinios apie skirtingų molekulių savybes parodė, jog vienintelis tokio srauto paaiškinimas yra argono hidrido jonai.
„Iš pradžių argono radimas tokioje vietoje atrodė keistas. Karštų dujų plėtimasis dideliu greičiu po sprogimo supernovos liekanose yra šiurkšti, karšta bei priešiška aplinka ir viena iš tokių vietų, kur mes mažiausiai tikėtumėmės atrasti inertinių dujų molekulę“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius profesorius Mike'as Barlowas iš Londono universiteto koledžo.
Pagal atliktus naujus tyrimus atrodo, jog Krabo ūke susidarė palankios sąlygos susidaryti tokioms molekulėms. Argono atomai susiformavo pirminio žvaigždės sprogimo metu, o tuomet jonizavosi su elektronais, atskirtais nuo atomų dėl intensyvios spinduliuotės. Vėliau vyko šaltų gijų formavimasis – jų sudėtyje yra šalto molekulinio vandenilio, sudaryto iš dviejų vandenilio atomų. Galiausiai jonizuotas argonas susimaišė su šiomis atšalusiomis dujomis ir taip susidarė puikios sąlygos formuotis inertinėms dujoms.
„Akivaizdu, jog mūsų rastas argonas skiriasi nuo to, kurį matome uolienose Žemėje. Ateityje matavimai leis mums išsiaiškinti, kas būtent įtakojo sprogimą, įvykusį prie 1000 metų“, – ateities planais dalinosi prof. Gomez.
