Grupė mokslininkų iš Vašingtono ir Minesotos universitetų (JAV) padarė išvadą, kad žmogaus galvos smegenų dalis, kur patenka gaunama iš akių informacija, analizuoja ne realius, o kažkokius kitus objekto parametrus. Psichologijos profesorius Scott Murray tvirtina, kad žmogaus akys „kalba“ tik dalį tiesos, kurią jos mato, kitą dalį darbo atlieka smegenys, kur daromos prielaidos ir išvados apie tai, kas yra apie mus.
Siekiant nustatyti kaip smegenys suvokia daikto dydį, kai iš tiesų susiduriama su iliuzija, kaip, pavyzdžiui, kalbant apie Mėnulio dydį, mokslininkai naudojo projektines magnetines korteles (fMRI). Mokslininkai sukūrė panašią iliuziją, kuriai buvo naudojamas daikto atvaizdas, stebimo iš skirtingų atstumų. Rutuliai buvo nudažyti kaip šachmatinė lenta ir buvo plytų koridoriuje. Buvo sukurta taip, kad tolimas rutulys atrodė didesnis už esantį arčiau. Tyrime dalyvavo 5 žmonės, turintys gerą regėjimą. Mokslininkai ištyrė tą galvos smegenų dalį, kur patenka einantys nuo akių tinklainės signalų srautai. Buvo prieita išvados, kad nežiūrint į tai, kad akių tinklainėje rutuliai buvo matomi kaip vienodo dydžio daiktai, smegenys suvokė tolimą objektą kaip daiktą, kuris net 20 proc. didesnis už arčiau esančius. Kai tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvertinti rutulių dydį, visi atsakė, kad vienas rutulys didesnis už kitą maždaug 20 proc.
Tyrimo svarba nesumažina faktas, kad jis yra gana paprastas. Anksčiau daugelis mokslininkų manė, kad galvos smegenų žievės vaizdas visiškai sutampa su akies tinklainės vaizdu, tačiau šis tyrimas iš esmės tai paneigė.
