Mažiau nei po 5 parų nuo pakilimo į kosmosą Kinijos kosminis aparatas „Chang'e 3“ pasiekė Mėnulio orbitą, pranešė „Space.com“. Pagal skrydžio planą pirmasis Kinijos mėnuleigis „Yutu“ gruodžio mėnesio viduryje turėtų minkštai nusileisti Vaivorykščių įlankoje Mėnulyje.
Šešiaratis mėnuleigis „Yutu“, gebantis išvengti kliūčių ir saugiai pasirinkti važiavimo maršrutą, yra techniškai pati sudėtingiausia Kinijos nepilotuojama kosminė misija. Jai kelią nutiesė du sėkmingi Kinijos Mėnulio palydovų, paleistų 2007 ir 2010 metais, tyrimai, sakoma pranešime.
„Chang'e 3“ su mėnuleigiu „Yutu“ (nuotr. gamintojo)
Skelbiama, kad minkštam nusileidimui skirtas Kinijos kosminis aparatas „Chang'e 3“ su mėnuleigiu „Yutu“ į orbitą aplink Mėnulį įskriejo 09.53 val. GMT laiku penktadienį. Raketa „Long March 3B“ su nusileidimo moduliu ir mėnuleigiu iš Kinijos kosmodromo pakilo gruodžio 1 dieną.
Pasak Kinijos kosmoso tyrimų programos atstovų, šiuo metu nusileidimo modulis „Chang'e 3“ skrieja aplink Mėnulį 100 kilometrų aukščio orbita. Šią savaitę bus pradėti orbitos aukščio keitimo manevrai, sakoma pranešime. Kai ji sumažės iki numatyto aukščio, nusileidimo modulis įjungs pagrindinį variklį ir pradės minkšto nusileidimo numatytame Vaivorykščių įlankos regione procesą.
Pranešama, kad nusileidimo modulyje yra reljefo analizavimo sistema, kuri pagrindiniam kosminio aparato kompiuteriui perduoda duomenis apie nepalankias nusileidimui vietas, pavyzdžiui, stačius šlaitus arba lygias aikšteles, kuriose daug stambių riedulių. Likus kelioms dešimtims centimetrų iki Mėnulio grunto paviršiaus raketinis variklis bus išjungtas, ir nusileidimo modulis su keturiomis atramomis minkštai nusileis Mėnulio paviršiuje, sakoma pranešime. Kinijos inžinieriai atramose įrengė specialius amortizatorius.
Nors Kinija neatskleidžia planuojamos „Chang'e 3“ nusileidimo datos, Europos kosmoso agentūros specialistai, padedantys užtikrinti nepertraukiamą ryšį su Kinijos mėnuleigiu, pranešė, kad tai turėtų įvykti gruodžio 14 dieną.
Jei viskas klostytis sėkmingai, mėnuleigis „Yutu“ iš nusileidimo modulio turėtų išriedėti praėjus kelioms valandoms po nusileidimo. 140 kg masės mėnuleigis turi radioizotopinį šildytuvą, kuris šildys jo elektroninę įrangą dviejų savaičių trukmės Mėnulio naktimis, sakoma pranešime. Mėnuleigyje sumontuoti modernūs radarai leis tyrinėti Mėnulio reljefo ypatumus „Yutu“ maršruto apylinkėse, o spektrometrais bus tiriama grunto ir uolienų cheminė sudėtis. Mėnuleigyje įrengtos keturios navigacinės ir panoraminės vaizdo kameros, kurių fiksuojami didelės raiškos vaizdai bus transliuojami į Žemę.
Įdomu, kad „Yutu“ turi ir nedidelį optinį teleskopą, vykdysiantį stebėjimus nuo Mėnulio paviršiaus.
