Mokslininkai siūlo ateityje naudoti smegenų skanerius slaptažodžio įvedimui. Galbūt ateityje, norint prisijungti prie slaptažodžiu apsaugoto resurso, tereiks pagalvoti.
Jau dabar biometrinei autentifikacijai naudojami pirštų antspaudų ar akies rainelės skaneriai, taip pat veikia ir autorizacija balsu. Kanados Karleton universiteto mokslininkai tiria smegenų skanerių naudojimo tiems patiems tikslams galimybę.
Skirtingų žmonių smegenys skiriasi - visų pirma jos siunčia skirtingo dažnio bangas. Be to, mąstymo procesas taip pat vyksta labai individualiai. Netgi jei žmonės mąsto apie tą patį dalyką, kiekvieno smegenys veikia pagal savo „scenarijų“. Tai patvirtinta specialios įrangos.
Kai kurie mokslininkai tiki, kad šių skirtumų pakanka patikimos biometrinės autorizacijos sistemos sukūrimui. Tokiu būdu slaptažodžio įvedimas atrodytų maždaug taip: žmogus ant savo galvos užsideda jautrius sensorius, spaudžia įrašymo mygtuką, ir įsivaizduoja kokį nors ryškų vaizdą - paveikslėlį ar dainos melodiją, ar netgi abstrakčią sąvoką. Įrenginys įrašo smegenų impulsus ir jie tampa individualiu slaptažodžiu. Kitas žmogus, net ir žinodamas vaizdą-slaptažodį vis vien negalės sėkmingai autorizuotis.
Toks autentifikacijos būdas turi daugiausia privalumų prieš konkurentus - naudojantis šiuo metodu slaptažodį galima periodiškai keisti, o pasinaudoti svetimu slaptažodžiu praktiškai neįmanoma.
Tačiau, kai kurie mokslininkai skeptiškai žiūri į „smegenų-autorizacijos“ metodą. Manoma, kad kompiuteris nesugebės užfiksuoti tam tikro smegenų veiklos „atspaudo“. Smegenyse paraleliai vyksta per daug procesų, šiame chaose labai sudėtinga atsirinkti pastovų vaizdą.
Egzistuoja ir kitos problemos - kiekvieno žmogaus smegenys bėgant laikui keičiasi: jose kasdien atsiranda nauji ryšiai tarp neuronų ir kt. Naujų įspūdžių gali užtekti tam, kad smegenys imtų kitaip įsivaizduoti tą objektą, kuris buvo panaudotas kaip slaptažodis.
Kad ir kaip bebūtų, tokia autorizacija - labai įdomi idėja. Eksperimentai su beždžionėmis rodo, kad sukūrus komunikacinę sąsają tarp smegenų ir kompiuterio, jos sugeba greitai „prisitaikyti“ vienas prie kito. Beždžionės laikui bėgant sugeba užtikrintai siųsti signalus, kurie atpažįstami kompiuterio.
