Gyvenimas kosminėje kolonijoje būtų visiškai skirtingas nei Žemėje. Gravitacija būtų praeities dalykas, visi gertų distiliuotą šlapimą, o naujos kartos užaugtų be jokių žingsnių ant planetos paviršiaus, rašo yahoo.com.
Šiuo metu tokios idėjos yra tik fantastiniuose romanuose, tačiau 1000 metų laikotarpyje naujosios technologijos gali leisti kolonizuoti kosmosą ir visa tai paversti realybe. Nors tokia kosmoso kolonizacija yra ateityje, mokslininkai jau dabar bando sukonstruoti kosminę stotį, kurioje būtų galima gyventi kitose planetose.
„Tai suteiktų galimybę žmonės būti kosmose. Pavyzdžiui, mes galėtume turėti gyventoją netoli žemės skriejančiame asteroide, todėl gebant sukonstruoti mažą kosminę stotį, mes galėtume turėtume ten žmogų, kuris galėtų dirbti vietoj, imti įvairius mėginius. Tai būtų žymiai paprasčiau nei siųsti kiekvieną mėginį į Žemę“, – teigia Paulas Bookoutas, NASA projekto „Deep Space Habitat“ vadovas.
Tačiau mokslininkai ir inžinieriai turi įveikti keletą sunkumų, bent norėdami galvoti apie kosmoso kolonizavimą.
„Vienas iš svarbiausių iššūkių yra chemija paremta varomoji jėga. Mes žinome iš Tarptautinės kosminės stoties patirties, kad reikia didelių kiekių energijos, tačiau mes įrodėme, kad galime sukonstrotuoti tokią stotį.
Mums reikalingos raketos, kurios padetų išgauti medžiagas iš vadinamojo Žemės gravitacinio šulinio ir leistų jas nugabenti ten, kur statoma ateities kosminė stotis“, – aiškino buvęs NASA darbuotojas Markas Uhranas. Tačiau kosminės stoties statyboms reikalingos medžiagos gali nebūtinai būti iš žėmės. Asteroiduose ir kituose kosminiuose kūnuose kaip mėnulyje irgi gali būti naudingų medžiagų. Vis dėlto jų transportavimo klausimas išliktų problema.
Raketos varomos branduoline energija galėtų būti efektyvesnis būdas transportuoti medžiagas į stotį, tačiau technologija dar nėra pažengusi, kad ją būtų galima naudoti. Inžinieriams taip pat dar reikia sukurti uždarojo ciklo gyvybės palaikymo sistemą, kuri įgalintų perdirbti jau panaudotas medžiagas. Jau dabar Tarptautinėje kosminėje stotyje nuo 70 iki 80 procentų vandens atsargų yra parūpinama tokiu būdu, tačiau norima, kad sistema būtų kuo efektyvesnė ir, kad kuo mažiau įvairių reikalingų dalykų reikėtų siųsti iš Žemės. Dar vienas iššūkis – radiacija.
Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantys astronautai gauna 40 kartų didesnę kosminės radiacijos normą per šešis mėnesius nei Žemėje esantys žmonės gauna per 1 metų laikotarpį. O kuo gyliau skrendant į kosmoso platybes, tuo didesni radiacijos kiekiai bus. Taip pat nereikia užmiršti ir stoties patogumo.
Kadangi žmonės ten gyvens turbūt ne trumpą laiką, būtina sudaryti nuo patogesnes gyvenimo sąlygas. Mokslininkai pasiūlymų dėl ateities kosminės stoties dizaino ir statybų laukia ne tik iš šios srities specialistų, bet ir paprastų žmonių. Speciali programa skatina studentus, kurie studijuoja su kosmosu susijusias specialybes, irgi siūlyti savo origanalius pasiūlymus. Jų laukia net specialūs prizai už geriausias idėjas.
