Astronomai, analizuojantys kosminio teleskopo „Hubble“ nuotraukas, sugebėjo atsakyti į klausimą, kilusį prieš 40 metų: visą šį laiką mokslininkai suko galvas, iš kur atkeliavo Magelano juosta – ilgas dujų kaspinas, Paukščių tako galaktiką perrišantis pusiau.
Dujų srauto matomame gale yra Didysis ir Mažasis Magelano debesys – dvi nykštukinės galaktikos, besisukančios aplink Paukščių taką. Mokslininkai nuo šių galaktikų atradimo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje svarstė – ar dujos keliauja iš abiejų mažųjų galaktikų, ar tik iš vienos. Būtent į šį klausimą ir atsakė „Hubble“ nuotraukų analizė – didžioji dalis Magelano juostos dujų buvo nusiurbtos nuo Mažojo Magelano debesies maždaug prieš 2 mlrd. metų, o antrasis dujų srauto regionas yra vėlyvesnis ir atkeliavo nuo Didžiojo Magelano debesies.
Astronomai, vadovaujami Baltimorės (JAV) Kosminio teleskopo mokslo instituto mokslininko Andrew J. Foxo, dujų šaltinius nustatė naudodamiesi „Hubble“ „Cosmic Origins“ spektrografu. Jie šešiose skirtingose Magelano juostos vietose matavo sunkiųjų elementų – deguonies, sieros ir panašiai – kiekius. Matavimas buvo atliekant stebint tolimų kvazarų (aktyvių galaktikų ryškių centrų) skleidžiamos ultravioletinės šviesos absorbciją Magelano juostoje.
A. J. Foxas su kolegomis nustatė, kad didžiojoje dalyje juostos deguonies ir sieros kiekis yra santykinai nedidelis ir atitinka prieš 2 mlrd. metus buvusią Mažojo Magelano debesies sudėtį – manoma, kad maždaug tuomet ir susiformavo ši juostos dalis. Astronomus kiek nustebino tai, kad juostos dalyje, esančioje arčiau Magelano debesų, rastas naujesnis srautas su gerokai didesniu deguonies ir sieros kiekiu, rašo NASA.
