Garbaus amžiaus NASA marsaeigis „Opportunity“ Raudonojoje planetoje rado tai, kas gali būti vadinama pačiu svarbiausiu šio zondo atradimu, rašo BBC. Šis jau devynerius metus dirbantis robotas aptiko uolieną su, mokslininkų manymu, molio mineralais.
Šių mineralų egzistavimas yra ženklas, jog akmuo, pavadintas „Esperance“, kažkuriuo metu Marso istorijoje gana ilgą laiką kontaktavo su vandeniu. Molingų vietų „Opportunity“ buvo aptikęs ir anksčiau, tačiau, mokslininkų teigimu, pastarasis radinys yra pats geriausias.
„Jis labai turtingas mineralų“, – sakė „Opportunity“ mokslinės programos vadovas Steve'as Squyresas.
„Ženklų, kad Marse būta vandens, pradėjome rasti nuo pat nusileidimo 2004 metais. Tai kas gi šiuo atveju kitaip? Esmė tame, kad įvertinus visus su vandeniu susijusius „Opportunity“ atradimus, didžioji dauguma jų rodo, kad vandens pH buvo labai žemas – vanduo buvo rūgštus. Kitaip tariant, kalbame apie vandens atradimą Marse, nors „Opportunity“ iš tikrųjų atrado tai, ką teisingiau būtų vadinti sieros rūgštimi. Tuo tarpu molio mineralai linkę formuotis tik esant labiau neutraliam pH – tokiame vandenyje, kurį galima būtų gerti. Toks vanduo yra kur kas palankesnė terpė tokiems dalykams, kaip prebiotinė chemija – cheminiams procesams, kuriems vykstant gali atsirasti gyvybė“.
Cornell universitete (JAV) dirbantis prof. S. Squyresas sakė, kad yra linkęs įtraukti „Esperance“ į svarbiausių „Opportunity“ ir jo dvynio zondo „Spirit“ atradimų penketuką. „Spirit“ liovėsi veikęs 2011 metais. Molyje gausu aliuminio, tikėtina – montmoriljonito. Tačiau „Opportunity“ spektrometras gali atpažinti tik atominius elementus uolienoje, bet ne akmens mineraloginę sandarą, taigi, tikslaus atsakymo šiuo atveju gauti neįmanoma. Tačiau vien molio buvimas yra aiškus įrodymas, kad prieš milijardus metų Marsas buvo gerokai šiltesnis ir drėgnesnis – visai kitoks nei šiandieninis sausas, šaltas ir negyvas pasaulis.
Be to, naujausi „Opportunity“ duomenys kuo puikiausiai dera su kito, gerokai naujesnio ir galingesnio zondo „Curiosity“ duomenimis – šis taip pat yra aptikęs molio savo nusileidimo vietoje, kuri yra kitoje Marso pusėje, nei nusileido „Opportunity“.
Senesnysis robotas molio aptiko 22 km skersmens „Endurance“ kraterio pakraštyje, vietoje, kuriai suteiktas Jorko kyšulio pavadinimas.
Misijos vadovai perdavė zondui nurodymus judėti kraterio pakraščiu iki vietos, pavadintos Solanderio tašku.
Tikimasi, kad „Opportunity“ toje vietoje aptiks ir daugiau uolienų, kurios apie vandenį šioje planetoje papasakos dar daugiau, nei „Esperance“ uoliena. „Galime pabandyti rekonstruoti tikrąją šių medžiagų išsidėstymo aplinką ir nustatyti, ar jos susiformavo ežere, ar tekančiame vandenyje, ar žiotyse, ar kur kitur“, – sakė projekto vyr. mokslininko pavaduotojas Ray'us Arvidsonas iš Vašingtono universiteto (JAV).
Zondas „Opportunity“ NASA atstovus džiugina savo netikėtu ilgaamžiškumu. Kai 2004 metų sausį jis nusileido „Eagle“ krateryje, agentūra tikėjosi, kad zondas veiks bent 90 Marso dienų (solų). Tačiau dabar jis jau peržengė 3300 darbo solų ribą. Zondas turi „artritu“ apsirgusią ranką, jos saulės baterijos veikia vis mažėjančiu efektyvumu, be to, zondas juda tik atbuline eiga, taip siekiant sumažinti judėjimo sistemos dėvėjimąsi.
Be to, „Opportunity“ „flash“ tipo atmintinė pastaruoju metu veikia nelabai patikimai. Tačiau JAV kosmoso agentūra yra nusiteikusi zondą naudoti iki jo paskutinio atodūsio.
„Atminkite, zondas dirba labai nepalankioje Marso aplinkoje. Bet kurią akimirką jame gali įvykti katastrofinis gedimas, todėl kiekviena jo darbo diena mums yra dovana“, – sakė „Opportunity“ projekto vadovas Johnas Callasas.
