Itin stipri magnetinė audra Saulėje, per kurią išmestas plazmos debesis būtų nukreiptas tiesiai į Žemę, keltų rimtą pavojų viso pasaulio elektros tinklams ir galėtų laikinai „užtemdyti“ ne tik atskiras šalis, bet net ir žemynus, perspėja mokslininkai.
Stiprios audros Saulėje galėtų išvesti iš rikiuotės daugelį pasaulio elektrinių, kurios užtikrina ir Jungtinių Valstijų, ir kitų valstybių infrastruktūros gyvybingumą, pareiškė Elektros infrastruktūros saugumo konferencijoje kalbėję ekspertai.
„Net jei audra Saulėje ir nenutrauktų elektros tiekimo visame žemyne, ji tikrai gali sukelti regioninį „užtemdymą, – „Space.com“ sakė Kolorado valstijos (JAV) universiteto Atmosferos ir kosmoso fizikos laboratorijos direktorius Danielis Bakeris. – Įsivaizduokite, pavyzdžiui, ką nors panašaus į superaudrą „Sandy“. Panašios audros Žemėje nutraukia elektros tiekimą ištisuose regionuose kelioms savaitėms. O gyvenimas be elektros sukelia papildomus šalutiniu efektus, kurie įvairiais būdais veikia visuomenę.“
Mokslininkai mano, kad, Saulei artėjant prie savo 11 metų aktyvumo ciklo viršūnės, joje daugės magnetinių aktyvumo sričių, vadinamų dėmėmis, kurios tampa žybsnių ir žvaigždės medžiagos išmetimo į kosminę erdvę centrais. Santykinai silpnos magnetinės audros Saulėje gali sutrikdyti radijo ryšį Žemėje ir GPS palydovų signalus. Tačiau galingos audros, ekspertų teigimu, galėtų tiesiog „parklupdyti“ šiuolaikinę civilizaciją, kuri remiasi elektros tinklų infrastruktūra.
Galingi Saulės plazmos pliūpsniai generuoja elektromagnetinius trikdžius, kurie sujaukia elektros tiekimo sistemas ir sukelia chaosą šiuolaikinėmis technologijomis paremtose gyvenimo srityse. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – 1989 m. Saulėje kilusi audra kelioms valandoms sutrikdė elektros energijos tiekimą Kanados Kvebeko provincijoje.
Tačiau tokio reiškinio pasekmės gali būti kur kas blogesnės, tvirtina Danielis Bakeris. Jo vadovaujama mokslininkų grupė JAV nacionalinei tyrimų tarybai pateikė ataskaitą apie galimą ekstremalių kosminių reiškinių socialinį ir ekonominį poveikį. Pati didžiausia žinoma audra Saulėje buvo kilusi 1859 metais. Tada ji tik sutrikdė telegrafo ryšį. Tačiau jei tai nutiktų mūsų dienomis, žmonija susidurtų su ilgalaikėmis elektros energijos tiekimo sutrikimų pasekmėmis.
Dėl vadinamųjų kaskadinių efektų įvairiose pasaulio šalyse tektų skubiai spręsti vandens tiekimo, gendančio maisto, skubios medicinos pagalbos užtikrinimo ir kitas neatidėliotinas problemas, sakoma pranešime. Vienas didžiausių tokio ekstremalaus kosminio reiškinio sukeltų sunkumų būtų elektros tinklų transformatorių remontas.
„Jei daug transformatorių būtų išvesta iš rikiuotės, gali prireikti daug laiko jiems pakeisti, – sakė D. Bakeris. – Atsarginių transformatorių kiekis nėra labai didelis, jie paprastai gaminami pagal užsakymą.“
Vis dėlto galimą stiprių audrų Saulėje pavojų mažina tai, kad dauguma Saulės vainiko masės išvaržų nėra nukreiptos tiesiai į Žemę, ir išmesti plazmos pliūpsniai „bombarduoja“ kitas Saulės sistemos sritis. Tačiau, pasak D. Bakerio, pagal tikimybių teoriją bent vieną kartą per 100 metų galinga kosminė audra gali nusiaubti ir mūsų planetą. Paprastai Saulės plazmos pliūpsnis Žemę pasiekia per 2–4 dienas, tad mokslininkai stengiasi parengti kuo tikslesnius galimų pasekmių modelius, kurie leistų sumažinti magnetinės audros žalą.
