Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ mokslininkams užminė naują mįslę: pasirodo, lazerio, kuris naudojamas Marso uolienų cheminei sudėčiai tirti, pirmieji 5 impulsai duoda lygiai tokius pat rezultatus, nors tai ir neįmanoma.
JAV Los Alamo nacionalinės laboratorijos mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl „Curiosity“ lazeris tyrimų metu visada iš pradžių pateikia tokį pat medžiagos cheminės sudėties rezultatą, nors būna tiriamos skirtingos uolienos. Marsaeigio lazeris veikia kartu su „Curiosity“ prietaisu „ChemCam“, atliekančiu spektroskopinę lazerio impulsais išgarintos medžiagos analizę ir nustatančiu tikslią jos cheminę sudėtį.
NASA mokslininkai aptiko, kad per 90 pirmųjų Marse praleistų dienų „Curiosity“ lazeris pateikdavo lygiai tokius pat cheminės sudėties rezultatus, nors buvo tiriamos skirtingų tipų uolienos. Didelio tikslumo marsaeigio lazeris skleidžia impulsus, kurie išgarina uolienos paviršių tam tikrame taške iki 1 mm gylio.
Pranešama, kad visais „ChemCam“ atliktų tyrimų atvejais pirmieji 5 lazerio impulsai pateikdavo iš esmės identiškus rezultatus. Per pirmus 5 lazerio „šūvius“ į skirtingų uolienų paviršių spektroskopinės analizės rezultatai praktiškai būdavo identiški, tačiau nuo 6-ojo impulso prietaisas registruodavo tikrąją konkrečios uolienos cheminę sudėtį. Pradedant šeštuoju impulsu visi kiti lazerio „šūviai“ pateikdavo realius rezultatus. Dėl šios priežasties „ChemCam“ tyrimų grupės mokslininkai netgi nustojo kreipę dėmesį į pirmuosius 5 tyrimų rezultatus, teigia NASA atstovai.
Praktinės reikšmės tokia anomalija neturi, tvirtina specialistai: „Curiosity“ lazeriu galima vieną ar kitą vietą „apšaudinėti“ net šimtus kartų. Paprastai daugelio „ChemCam“ tyrimų atveju būdavo paleidžiama iki 30 ar 50 lazerio impulsų, o vienas Marso akmuo buvo „apšaudytas“ net 600 kartų. Tačiau toks keistas lazerio elgesys vis tiek turi būti kažkaip paaiškintas, juolab kad NASA mokslininkai iki šiol nesugebėjo nustatyti tokios anomalijos priežasčių.
Pagal vieną prielaidą pirmieji keli lazerio impulsai paprasčiausiai išgarina dulkių sluoksnį, nusėdusį ant tiriamų Marso akmenų paviršiaus. Kadangi dulkių sudėtis panaši, tad tol, kol jų sluoksnis neišgaruoja, spektroskopinės analizės rezultatai sutampa. Tačiau abejoti šia prielaida verčia faktinės aplinkybės: Žemėje atlikti eksperimentai patvirtino, kad jau pirmojo lazerio impulso sukeltas mikrosprogimas efektyviai išvalo mėginius nuo dulkių apnašų.
Kiti mokslininkai mano, kad Marso paviršiaus akmenys yra padengti savotišku natūraliu „laku“, tai yra, natūralių medžiagų sluoksniu, susidarančiu dėl vandens poveikio. Panašus gamtinis „lakas“ aptinkamas ir sausringose Žemės vietose.
Dar įdomesnė trečioji prielaida: kai kurių mokslininkų manymu, pirmųjų 5 „Curiosity“ lazerio impulsų anomalija liudija apie Marso akmenis dengiantį bakterinį ar grybelinį sluoksnį. O tai jau leidžia kalbėti apie mikrobiologinę gyvybę.
