Džordžijos technologijos instituto (JAV) mokslininkai ir inžinieriai suprojektavo iš grafeno gaminamą belaidžio ryšio anteną, kuri gali užtikrinti daugiau nei vieno terabito per sekundę duomenų perdavimo spartą. Tai reiškia, kad ryšio sistemos su tokia antena vos per vieną sekundę gali perduoti kelis HD raiškos kino filmus, skelbia „Technology Review“.
„Tai neįtikėtinas greitis. Šiandien duomenų kopijavimas iš vieno kompiuterio į kitą reikalauja bent kelių valandų. Naujoji technologija tokią procedūrą gali sutrumpinti iki kelių sekundžių“, – sakė Džordžijos technologijos instituto Belaidžio ryšio technologijų laboratorijos vadovas Ianas Akyildizas. Deja, kol kas grafeninė antena 1 Tb/s sparta gali veikti tik labai nedideliu, vos vieno metro atstumu, sakoma pranešime.
Atstumui tarp siųstuvo ir imtuvo didėjant atitinkamai mažėja perdavimo greitis, ir atvirkščiai. Pasak mokslininkų, vos kelių centimetrų atstumu teoriškai būtų galima pasiekti net 100 Tb/s duomenų perdavimo greitį. Elektronai grafene, sudarytame iš dvimatės anglies atomų gardelės, juda praktiškai be pasipriešinimo, tai yra, nuo 50 iki 500 kartų greičiau nei puslaidininkyje. Grafenas laikomas perspektyvia medžiaga kuriant naujos kartos elektronikos komponentus.
Kad būtų galima iš grafeno pagaminti anteną, jam reikia suteikti siaurų, nuo 10 iki 100 nanometrų pločio ir 1 mikrometro ilgio juostelių pavidalą. Tai leis užtikrinti duomenų perdavimą teraherciniu dažniu. Tokio dažnio elektromagnetinės bangos sukels plazmonines bangas – grafeno juostelių paviršiaus atomų virpesius. Tai leis siųsti ir priiminėti duomenis.
Pasak mokslininkų, grafenines antenas galima naudoti ne tik dviejų sistemų ryšiui palaikyti, bet ir radijo ryšiui tarp dviejų nanodydžio puslaidininkių komponentų užtikrinti. Tokios antenos dydis gali būti vienas mikrometras ar keli nanometrai, o tai reiškia, kad ją galima integruoti į labai mažus objektus. Kad galėtų praktiškai panaudoti grafeninių antenų ryšio spartos galimybes, mokslininkai dar turės sukurti jai tinkamus generatorius, detektorius, stiprintuvus bei filtrus.
Jie turi atitikti reikiamą dydį ir veikti taip, kad stabili ryšio sistema užtikrintų terabitinę pralaidą. Džordžijos technologijos instituto specialistai tokios antenos prototipą planuoja pagaminti per metus, o vėliau sukurti ir jai būtinus komponentus.
