3D spausdintuvas galėtų gerokai palengvinti kosminės bazės Mėnulyje statybas. Tokią išvadą padarė Normano Fosterio architektų biuro „Foster + Partners“ atstovai, benradarbiaudami su Europos kosmine agentūra (ESA).
„3D spausdinimo technologija įgalina Žemėje sukurti itin daug. Mūsų komanda siekė išsiaiškinti, ar ši technologija galėtų būti pritaikyta ir Mėnulyje“, – teigė ESA atstovas Laurentas Pambaguianas.
„Foster + Partners“ sukūrė kupolo, palaikomo lynais, koncepciją. Pagal šį modelį sukurto pastato sienos apsaugotų nuo mažų meteroidų ir kosminės spinduliuotės, jame taip pat būtų normalų oro slėgį palaikanti gyvenamoji erdvė, skirta astronautams.
Bazės dizaino koncepcija buvo kuriama atsižvelgiant į Mėnulio grunto savybes. 3D spausdintuvo demonstracijai architektų biuras, bendradarbiaudamas su ESA, sukūrė 1,5 tonos statybinį bloką, rašo Phys.org.
„3D spausdinimas suteikia papildomų galimybių Mėnulio kolonizavimui ir tuo pačiu sumažina logistikos iš Žemės poreikį. Ši technologija suteikia naujas galimybes, kurias ateityje turėtų rimtai svarstyti kosminės agentūros“, – pridūrė ESA atstovas Scottas Howlandas.
„Pirmiausia mums reikėjo sumaišyti Mėnulio gruntą su magnio oksidu. Visa tai virsta savotišku „popieriumi“, kuriuo mes galėtume spausdinti. Taip pat naudojame specialią druska, kuri paverčia medžiagą į akmenį primenantį daiktą“, – procesą apibūdino pramonei skirto dydžio 3D spausdintuvus tiekiančios firmos „Monolite“ vadovas Enrico Dini.
Pasak firmos vadovo, spausdintuvas per valandą dabar gali „atspausdinti“ maždaug 2 metrus, na o naujos kartos prietaisas turėtų pastatyti jau 3,5 metro. Pastato statybos, atsižvelgiant į tokius spausdintuvo pajėgumus, užtruktų maždaug savaitę.
Tiesa, tokių veiksnių kaip temperatūra ir Mėnulio dulkės sukeliamos milžiniškos problemos ateityje reikalaus tolimesnių mokslininkų tyrimų.
Enrico Dini pramonei pritaikyto dydžio 3D spausdintuvai naudoja smėlį ir specialią, marmurą primenančią medžiagą, kuri savo paskirtį gali atlikti netgi geriau nei cementas.
Paieška archyve
