Paukščių gripo H5N1 kilmės vieta – pietvakarių Kinija. Pagrindinis jo plėtros mechanizmas – paukščių pervežimas, tačiau kai kuriais atvejais ligos nešėjais gali būti ir praskrendantys paukščiai. Šios išvados gautos ištyrus dešimtis tūkstančių genetinių mėginių, paimtų iš paukščių per pusantrų metų (2004 m. sausio mėn. - 2005 m. birželio mėn.).
Yi Guanio grupė iš Šantou (Shantou) universiteto (Kinija) kartu su kolegomis iš Honkongo ištyrė 13 tūkstančių praskrendančių paukščių ir 50 tūkstančių naminių paukščių pietvakarių Kinijos provincijų turguose mėginius. Apie 2 proc. išoriškai sveikų naminių ančių ir žąsų buvo H5N1 viruso nešiotojos. Tarp vištų šis virusas buvo paplitęs gerokai rečiau, bet vis tiek praktiškai kiekvieną mėnesį mokslininkai aptikdavo užsikrėtusių vištų.
Palyginus su kitomis teritorijomis didžiausias genetines variacijas viruso genoma demonstruoja Guangdongo, Hunanio ir Juanio provincijose. Įvairios viruso versijos sudaro geografinius klasterius. Tačiau visos versijos evoliuciškai kildinamos iš 1996 metų Guangdongo viruso. Visa tai liudija, kad šiame rajone virusas kilo anksčiau, nei kitose vietose ie ne mažiau, kaip prieš 10 metų. Tuo pat metu geografinių klasterių faktas su skirtingomis viruso linijomis liudija tai, kad infekcijos nešėjai retai yra tolimų skrydžių paukščiai. Labiausiai užkratas plinta vežant naminius paukščius iš vienos vietos į kitą.
Dar viena svarbi šio tyrimo išvada – antikūniai, skirti vienai variacijai (sub-lineage) H5N1, nėra susiję su kitomis jo variacijomis. Tai reiškia, kad efektyvios vakcinos žmonėms ir paukščiams turi būti kuriamos remiantis keliomis H5N1 viruso variacijomis ir nuolat atnaujinamos.
