Grupė Florencijos universiteto psichologų, atlikę visą eilę eksperimentų su žmonėmis, nustatė, kad tam tikrose situacijose, sunkėjant užduočiai, auga ne tik klaidų kiekis, bet ir darančių klaidas įstikinimas savo teisumu.
Tiriamiesiems 200 milisekundes buvo rodomas paveikslas, kuriame greta kelių vienodų vertikalių atkarpų buvo viena pasvirusi. Reikėjo nustatyti, į kurią pusę (kairę ar dešinę) ji yra pasvirusi, o taip pat įvertinti pasvirimo dydį. Užduoties sudėtingumas buvo reguliuojamas vertikalių „klaidinančių“ atkarpų skaičiumi, tarp kurių buvo ta pasvirusi, reikalinga surasti.
Tyrimas atskleidė du dėsningumus. Pirma, visiškai įtikėtina, kad augant vertikalių atkarpų skaičiui piešinyje tiriamieji dažniau klydo, t.y. teigė, kad pasvirusi atkarpa buvo pasvirusi į dešinę, tuo tarpu kai iš tiesų ji buvo pasvirusi į kairę ir atvirkščiai. Antras dėsningumas pasirodė labiau netikėtas. Išaiškėjo, kad sunkėjant užduočiai augo tiriamųjų pasitikėjimas pateikiamo atsakymo teisingumu. Tikrumas visiškai nepriklausė nuo to, ar tiriamasis pateikė teisingą atsakymą. Kuo labiau pasvirusi tiriamajam pasirodydavo atkarpa, tuo aukščiau jis vertino savo tikrumą pateikto atsakymo teisingumu.
Autoriai tvirtina, kad minėtų faktų psichologiniai mechanizmai kol kas dar nėra iki galo atskleisti.
