Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys.
Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.
CERN, netoli Ženevos esančios dalelių fizikos laboratorijos, darbuotojai liepą pranešė atradę dalelę, kuri panaši į nepagaunamą bozoną.
Tuo metu preliminarūs rezultatai iš dviejų pagrindinių eksperimentų, „Atlas“ ir CMS, leido manyti, kad dalelė gali būti šis tas įdomesnio nei aprašytoji lygtyse beveik prieš 50 metų. Egzotiškesnis Higgsas galėtų praskinti kelią visiškai naujam gamtos supratimui.
Tačiau naujausi abiejų komandų paskelbti duomenys rodo, kad bent jau kol kas dalelės elgesys niekuo neišsiskiriantis. Šie rezultatai visiškai neatmeta galimybės, kad egzotiškesnė Higgso dalelė vis dėlto egzistuoja. Kai kurios jos versijos gali būti tokios panašios į taip vadinamą Standartinio modelio Higgso bozoną, kad gali prireikti ne vienerių metų joms identifikuoti.
„Dalelė vis dar čia yra ir ji atitinka Standartinį modelį“, – teigė Joe Incandela, CMS detektoriaus komandos vadovas.
Higgso dalelė pirmą kartą postuluota 1964 metais. Hipotezė teigė, kad bozonai suteikia masę visoms fundamentaliosioms dalelėms, taip pat ir medžiagos sudedamosioms dalims.
Tačiau kai kurios teorijos, kurios žengia toliau nei Standartinis modelis (matematiniai rėmai, apibūdinantys žinomas daleles ir jų sąveiką), reikalauja Higgso dalelių šeimų, kur kiekvienas narys atlieka vaidmenį suteikiant masę elementariosioms dalelėms.
Manoma, kad skirtingų rūšių Higgso dalelės turėtų palikti skirtingas žymes milžiniškuose LHC detektoriuose, nors kai kuriais atvejais šių pėdsakų skirtumai gali būti labai subtilūs.
Viena priežastis, kodėl Higgso bozono paieškos truko daugiau kaip du dešimtmečius, yra ta, kad jis yra stebėtinai nestabilus. Kai tik bozonas susidaro, jis suyra į labiau įprastas daleles, tarp kurių – kvarkai, elektronai ir fotonai. Mokslininkai ieškojo šių dalelių pertekliaus, kas galėtų rodyti, kad Higgso bozonas buvo sukurtas.
Kai CERN pirmą kartą pranešė apie į Higgsą panašios dalelės atradimą, abi komandos stebėjo tai, kas galėjo būti pirmieji egzotiškos Higgso bozono rūšies ženklai. Atrodė, kad dalelė per dažnai suyra į didelės energijos fotonus, vadinamus gama dalelėmis, ir nepakankamai dažnai – į tau daleles, sunkiuosius elektronų pusbrolius. Skaičiai buvo per maži, kad būtų galima džiūgauti, tačiau jei nesutapimų būtų padaugėję, egzotiško Higgso argumentas būtų tapęs įtikinamesnis.
Naujieji rezultatai, kurie remiasi didesniu susidūrimų skaičiumi nei liepą, rodo, kad visi irimai atitinka Standartinį modelį. Tačiau nė viena komanda dar neatnaujino rezultatų apie Higgso dalelių irimą į gama daleles, taigi čia dar galima tikėtis aptikti neįprasto Higgso ženklų.
Egzotiškesnio Higgso bozono atradimas ypač sujaudintų fizikus ir žymėtų didelį žingsnį į priekį žmonijos sukauptų žinių srityje. Kai kurios teorijos, vadinamos supersimetrija, versijos numato, kad egzistuoja penki skirtingi Higgso bozonai. Ši teorija teigia, kad dalelių rūšių visatoje yra dvigubai daugiau, parodo, kaip įprastos gamtos jėgos kadaise veikė kaip viena jėga, ir užsimena apie tamsiosios medžiagos, kuri telkiasi aplink galaktikas, sandarą.
