Elektronikos pramonė turi didelę problemą – atitarnavusius įrenginius ir prietaisus, kurių elektronines dalis yra nelengva rūšiuoti ir perdirbti.
Vertinama, kad Didžiojoje Britanijoje iki 85 % spausdintinių plokščių su elektronikos komponentais pakliūna tiesiai į sąvartynus, nes didžioji dalis šių atliekų – nevertingas tekstolitas, plastikas, kuriuos perdirbti yra neekonomiška.
Nacionalinė fizikos laboratorija (National Physical Laboratory, Didžioji Britanija), kartu su partneriais, kompanijomis „In2Tec Ltd.“ ir „Gwent Electronic Materials Ltd.“ nutarė šią problemą spręsti netradiciniu būdu – pamėginant sukurti medžiagą, kuri pakeistų įprastinius tekstolitą ir lydmetalį, tačiau leistų nesunkiai nuimti elektronikos komponentus nuo atitarnavusių plokščių.
Jie sukūrė sluoksniuotą polimerinę plokštę, kuri, būdama tinkama elektronikos komponentams montuoti, atspari šilumai, ištirpsta, ilgesniam laikui panardinta į šiltą vandenį. Po to nuo jos komponentus galima tiesiog nuimti ir panaudoti iš naujo arba perdirbti.
Tokia technologija leistų pakartotinai panaudoti net iki 90 % spausdintinių plokščių, tuo metu kai vidutiniškai šiuo metu yra perdirbama ne daugiau nei 2 % tradicinių elektronikos spausdintinių plokščių.
