Jeigu jūsų kaimynai turi saulės modulius, labai tikėtina, kad ir jūs jų užsinorėsite.
Tokią išvadą padarė Jeilio ir Niujorko universitetų mokslininkai, tyrinėję socialinės sąveikos poveikį priimant sprendimą, ar verta įsirengti fotoelektros modulius.
Pasirodė, kad žmonių entuziazmas saulės energija yra užkrečiamas – vos dešimt namų, kurie įsirengia Saulės modulius ir yra to pačio pašto skyriaus teritorijoje, lemia, kad tikimybė, jog kaimynai padarys tą patį, padidėja 7,8 procento.
Taip pat tikimybė padidėja, jei Saulės elementai yra montuojami ant stogų ir gerai matomi kaimynams, taip pat jei tos bendruomenės žmonės ima kalbėtis ta tema tarpusavyje.
Tiesa, tarpusavio bendravimo įtaka gaminių plitimui yra žinoma jau seniai ir net aprašyta matematine formule – ši teorija vadinasi Franko Basso gaminių sklaidos teorija, kuri teigia, kad pardavimų augimą lemia du pagrindiniai faktoriai – reklama ir žmonių bendravimas: naują gaminį įsigyja dalis tų žmonių, kurie išgirsta teigiamus atsiliepimus iš anksčiau įsigijusių.
Tačiau šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip būtų galima efektyviau paskleisti žinias apie aplinką tausojančias technologijas tarp bendruomenių ir kas labiausiai skatina vartotojus priimti sprendimus.
O viena iš išvadų – perspektyvi rinkodaros strategija būtų nukreipti pastangas į tas teritorijas, kuriose jau yra naudojančių siūlomas technologijas.
Tiesa, Lietuvoje būtent Saulės modulių plitimą labiausiai paskatino ne kaimynai, bet administracinis veiksnys – galimybė parduoti elektrą tinklams už patrauklią kainą.
