Liuminescenciniai anglies nanotaškai (C-taškai) pasižymi labai įdomiomis optoelektroninėmis savybėmis. Tačiau svarbiausia yra jų biologinis suderinamumas, o tai leidžia juos naudoti kaip kontrastą biologinių procesų vizualizacijoms. Šiuo atveju nanotaškai yra žymiai patogesni nei puslaidininkių analogai, sukurti pereinamųjų metalų pagrindu.
Kinų mokslininkai sugebėjo pasiūlyti visiškai naują, greitą ir nebrangų C-taškų gamybos būdą, kuris detaliai aprašytas žurnale Angewandte Chemie. Be to, parodyta, kad nanotaškai gali būti panaudoti spausdinimo rašalui skirto pigmento gamyboje.
Naujasis procesas pagrįstas pirolize, kurią sukelia plazmos poveikis (smarkiai jonizuotos dujos, kuriose jonai ir elektronai dalinai arba visiškai atskirti; šios substancijos vienas iš panaudojimo būdų yra suvirinimas – čia plazma naudojama kaip šilumos šaltinis). Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Su Chen iš Namkino technologinio universiteto (Kinija), pabandė nukreipti „ypatingos“ plazmos srautą į nedidelį kiaušinio trynio arba baltymo kiekį. Iš tai rezultatas: po kelių minučių buvo gauti C-taškai su 6 % išvestimi.
Iš trynio gauti anglies nanotaškai pasižymėjo kristaline struktūra, o diametras siekė 2,2 nm. C-taškai iš baltymo, savo ruožtu, buvo amorfiniai ir buvo kiek didesnio diametro – 3,4 nm. Abiejų produktų struktūros pagrindą sudarė grafitas su nedidelėmis deguonies ir azoto atomų priemaišomis paviršiuje, o visa tai labai gerai ištirpdavo daugelyje organinių tirpalų bei vandenyje. Gauti nanotaškai nejautrūs įvairioms PH-aplinkoms, tuo tarpu esant UV spinduliavimui, švyti ryškiai mėlyna spalva, kadangi, mokslininkų teigimu, dėl paviršinių defektų tarsi antenos „grobia“ UV-fotonus.
Be visų kitų bandymų mokslininkai, pasinaudodami gautais C-taškais, paruošė rašalą ir nupiešė liuminescencinius piešinius ant įvairiausių paviršių, tam panaudodami rašalinius spausdintuvus ir šilkografiją. Teigiama, jog nedidelis organinių dažiklių ir puslaidininkinių kvantinių taškų kiekis leido pasiekti visą galybę įvairiausių spalvų.
