Branduolinės bombos yra galingiausias žmonijos išrastas ginklas. Ar toks galingas, kad jo sprogimais būtų galima Žemės sukimąsi aplink savo ašį pakeisti taip, kad planeta suktųsi į priešingą pusę, klausia „Lifeslittlemisteries.com“.
Ir atsako: ne. Vienas iš paprasčiausių būdų tuo įsitikinti yra palyginti branduolinio sprogimo ir Žemės sukimosi aplink savo ašį energiją. Galingiausios atominės bombos pasižymi kelių dešimčių megatonų sprogstamąja energija (apie 1017 džaulių), o Žemės sukimosi energija – apie 1029 džauliai.
Tad pasukti Žemę priešingon pusėn nepavyktų pasitelkus net ir visą žmonijos branduolinio arsenalo galią. Tai būtų kažkas panašaus į mėginimą uodo skridimo energija priversti milžinišku greičiu skriejantį automobilį staiga pasukti į priešingą pusę.
Planetos sukimuisi aplink savo ašį menkos įtakos turi net ir galingiausi žemės drebėjimai. Mokslininkai yra paskaičiavę, jog galingasis 2004 m. Sumatros žemės drebėjimas, po kurio planetos vandenynu nuvilnijo šimtus tūkstančių aukų nusinešusi cunamio banga, Žemės parą patrumpino vos keletu milijonųjų sekundės dalių, o šiaurės ašigalį pastūmėjo per porą centimetrų.
Šis 9,3 balo žemės drebėjimas generavo 1022 džaulių energiją arba maždaug 100 tūkst. kartų daugiau nei galingiausi branduoliniai užtaisai. Tad branduolinio arsenalo poveikis Žemės sukimuisi būtų neišmatuojamai menkas.
Dar mažiau įtakos branduoliniai sprogimai turėtų Žemės orbitai aplink Saulę, nes šio judėjimo energija yra dešimtis tūkstančių kartų didesnė už sukimosi aplink savo ašį energiją. Tiesa, šis faktas nepasirodė reikšmingas 1961 m. fantastinio filmo „The Day the Earth Caught Fire“ („Diena, kai užsiliepsnojo Žemė“) statytojams: filme pasakojama, kaip dėl branduolinio ginklo bandymų Žemė išsimušė iš orbitos aplink Saulę.