Tiesa, pavadinimas ne visai tikslus – be abejo, skruzdėlės tokio protokolo neturi, tačiau, ieškodamos maisto, naudoja labai panašius algoritmus, kaip ir plačiai paplitęs interneto protokolas TCP/IP. Beje, jos tai daro jau milijonus metų, o TCP/IP atsirado vos prieš kelis dešimtmečius.
TCP/ IP – tai protokolų rinkinys, tarsi eismo taisyklės, reguliuojančios duomenų perdavimą šiuolaikiniuose skaitmeniniuose tinkluose. Vienas iš tokių protokolų veikia taip: siunčiant informaciją, ją išskaido į dalis – paketus, kurie siunčiami iš tinklo taško A į pagrindinį tinklo B tašką. Gavus kiekvieną paketą, iš taško B siunčiamas patvirtinimas, o siuntimo greitis priklauso nuo to, kaip greitai gaunamas patvirtinimas, kad kiekvienas duomenų paketas pasiekė kitą tinklą.
Pasak mokslininkų, tokiu pačiu būdu yra organizuotas ir maisto į skruzdėlyną pristatymas bei jo paieška.
Kai iš tam tikros vietos į skruzdėlyną grįžta daugiau skruzdėlių (TCP/IP atveju jos būtų analogas ir duomenų paketams (atnešamam maistui), ir žinutėms, patvirtinančioms maisto gavimą), tuo daugiau jų ima eiti būtent į tą vietą. Įdomu, kad tuo analogija su kompiuteriniais tinklais nesibaigia.
Pavyzdžiui, skruzdės panaudoja ir algoritmą, kompiuterijoje vadinamą „lėtu startu“ – pirmiausia skruzdėlės yra pasiunčiamos ieškoti maisto įvairiomis kryptimis – tai labai panašu į kanalų pralaidumo patikrinimą, o tik po to vis daugiau ima eiti ta kryptimi, iš kur atnešama daugiau maisto. Lygiai taip pat interneto protokolas nukreipia daugiau duomenų ten, kur kanalo greitis yra didesnis.
Kitas TCP/IP naudojamas algoritmas vadinamas „time out“ – jei iš kito tinklo negrįžta atsakymas, kad duomenys gauti sėkmingai, imama ieškoti aplinkinių siuntimo kelių. Panašiai vyksta ir skruzdėlyne – jei skruzdėlės nebegrįžta praėjus maždaug dvidešimčiai minučių po išėjimo, vabzdžiai ta kryptimi daugiau nebeina.
Šio tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „PLoS Computational Biology“, o tirta buvo skruzdžių rūšis Pogonomyrmex barbatus.