Ar Žemė galaktikoje turi dvynę? Galimybes artimiausiu metu surasti į Žemę panašią planetą sumažino gedimas, kuris gali sutrumpinti NASA egzoplanetas medžiojančio teleskopo „Kepler“ veikimo trukmę.
2009 metais paleistas „Kepler“ užfiksavo beveik 3 tūkst. potencialių egzoplanetų, aplink savo motinines žvaigždes išsidėsčiusių daugybe konfigūracijų. Tai pakeitė supratimą apie Saulės sistemos prigimtį ir planetas, kurios yra už mūsiškės, bei paskatino ieškoti nežemiškos gyvybės.
Tačiau liepos 16 dieną „Kepler“ atsiuntė duomenis, rodančius, kad vienas iš keturių jo mechanizmų, kurie sukdamiesi nustato zondo kryptį, sugedo. Kontrolieriai žemėje išjungė sugedusį mechanizmą ir trumpam nutraukė mokslinių duomenų rinkimą, rašo NewScientist.com.
Tiksli „Kepler“ orientacija yra būtina, kad jis galėtų sėkmingai dirbti. Kosminis aparatas stebi daugiau kaip 100 tūkst. žvaigždžių ir fiksuoja jų ryškumo pokyčius, kuriuos sukelia tranzitai. Kai aplink žvaigždę skriejanti planeta praskrieja priešais ją, žiūrint iš Žemės, ji užstoja žvaigždės skleidžiamą šviesą. Zondas bando tą pačią žvaigždę keletą mėnesių išlaikyti tuose pačiuose šviesos detektorių vaizdo elementuose. Tai leidžia išvengti svyravimų duomenyse, nes ne visi vaizdo elementai vienodai reaguoja į šviesą.
„Norint surasti planetas, reikia koreguoti duomenis. Gali būti taškų, kur duomenys bus per daug triukšmingi, kad juos būtų galima koreguoti. Štai kas nutiktų, jei nukreipimo negalėtumėme kontroliuoti labai tiksliai“, – teigia Sara Seager, egzoplanetų tyrinėtoja ir „Kepler“ misijos narė iš Masačusetso technologijų instituto.
Tam, kad „Kepler“ funkcionuotų, užtenka trijų mechanizmų– po vieną kontroliuoti judėjimui palei kiekvieną ašį. Liepos 20 dieną jis savo stebėjimus atnaujino. „Kepler“ su trimis mechanizmais veikia puikiai“, – teigia misijos vadovas Rogeris Hunteris iš NASA Ameso tyrimų centro Kalifornijoje.
Tačiau jei gedimo nepavyks sutaisyti, „Kepler“ liks be atsarginio mechanizmo. „Tai mažina tikimybę misiją tęsti kiek tik įmanoma ilgiau“, – teigia vyriausiasis „Kepler“ mokslininkas Williamas Borucki iš NASA Ameso tyrimų centro, kuris abejoja, kad „Kepler“ būtų galima nukreipti pakankamai tiksliai, kad jis ieškotų tranzitinių planetų, naudojant tik du reakcinius ratus.
„Labai nusivylėme sužinoję, kad šis ratas sugedo taip greitai“, – teigė jis.
Pratęsti misijos laiką būtina, norint surasti Žemės dydžio egzoplanetas, esančias gyvybei tinkamoje zonoje ir skriejančias aplink į Saulę panašias žvaigždes. Kaip ir Žemė, šios planetos aplink savo žvaigždes turėtų apskrieti per metus, o planetos egzistavimui patvirtinti reikia kelių orbitų.
Nors „Kepler“ iki planuotos 3,5 metų misijos galo liko vos keli mėnesiai, misijos mokslininkai nustatė, kad į Saulę panašių žvaigždžių ryškumas skiriasi labiau nei tikėtasi, o tai reiškia, kad jas reikia stebėti ilgiau, norint atfiltruoti triukšmą ir nustatyti planetos signalą.
„Mums reikia misiją tęsti dar ketverius metus, kad rastume į Žemę panašias planetas gyvybei tinkamoje zonoje, skriejančias aplink į Saulę panašias žvaigždes“, – teigia W. Borucki.
Tačiau jis pastebi, kad „Kepler“ atrado beveik 3 tūkst. planetų kandidačių: apie 2,3 tūkst. jau pranešta, apie dar 500 žadama paskelbti netrukus. Be to, dar neišanalizuoti beveik metus trukusių stebėjimų duomenys.
„Misiją lydėjo milžiniška sėkmė, tačiau dar reikia atlikti daug esminio darbo misiją tęsiant“, – kalbėjo jis.
