Prieš beveik 8 mėnesius NASA pradėta ekspedicija į raudonąją planetą rugpjūtį turėtų pasiekti tikslą. Naudojant naujausias technologijas, Marse bus tyrinėjamos uolienos ir dirvožemis, ieškoma organinių medžiagų ir amino rūgščių. Tikimasi surasti įrodymų, kad Marse egzistuoja gyvybė, rašo nasa.gov.
2011 metų lapkričio pabaigoje NASA į kelionę link Marso išsiuntė naująjį pažangųjį robotą-marsaeigį „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“), oficialiai vadinamą „Marso moksline laboratorija“ (MML), kuris dvejus metus tirs dirvožemio pavyzdžius, gręš uolienas, fotografuos planetos paviršių. MML bus 3 kartus sunkesnis ir 2 kartus platesnis, negu dabar Marse „plušantys“ jo pirmtakai „dvyniai“ – „Spirit“ ir „Opportunity“.
Naujasis erdvėlaivis turi daugiau moksliniams tyrimams skirtų prietaisų negu iki šiol į Marsą siųstieji aparatai: be visų sudėtingų įrenginių, kurie tirs dirvožemio sudėtį, išsiskiriančias dujas, jame įrengta meteorologinė stotis, kuri aprūpins mokslininkus temperatūros, vėjo ir drėgmės parodymais. Visi duomenys palydoviniais signalais bus siunčiami į Žemę.
Šio prietaiso tikslas paprastas – ištirti, ar Marse yra organinių medžiagų, amino rūgščių ir cukrų, kurie įrodytų, kad Marso dirvožemio sąlygos yra palankios gyvybei egzistuoti.
„Šios medžiagos būtų svarbus įrodymas, kad gyvybė Marse egzistavo praeityje ir egzistuoja iki šiol, kad nors ir primityvios formos, bet tebėra ten, giliai po žeme“, – teigia britų astrobiologas Lewisas Dartnellis.
Ankstesni tyrinėjimai parodė, kad kadaise Marse, kaip ir Žemėje, driekėsi vandenynai. Tačiau dėl esminių pokyčių geologijoje, planeta prarado magnetinį lauką, apsaugantį ją nuo kenksmingų saulės spindulių. Be šios apsaugos Marsas tapo visiškai sausa, šalta, ultravioletinių spindulių išsekinta planeta. Kyla klausimas: ar galėjo kada nors Marse būti gyvybė? Jei taip, ar jos pėdsakai išliko?
„Pirmieji vienaląsčiai Žemėje išsivystė prieš 3,5 bilijono metų, todėl kažkas panašaus galėjo būti ir Marse“, – sako Edinburgo universiteto profesorius Charlesas Cockellas.
