Dalelių fizikos Standartinį modelį – visuotinai priimtą požiūrį į tai, kaip subatominiame mastelyje veikia Visata – gali tekti pergalvoti, rašo tgdaily.com.
Neseniai išanalizavus JAV Energetikos departamento SLAC nacionalinės greitintuvo laboratorijos eksperimento „BaBar“ metu gautus duomenis paaiškėjo, kad tam tikras dalelių skilimo tipas, vadinamas „B to D-star-tau-nu“ vyksta dažniau, nei turėtų pagal Standartinio modelio numatytą prognozę.
Šio tipo skilimo metu dalelė, vadinama B-bar mezonu, skyla į D mezoną, antineutriną ir tau leptoną. Nors eksperimento patikimumo rodiklis – 3,4 sigma – reiškia, kad atradimu džiaugtis gali būti kiek ankstoka, labai panašu, kad rezultatas bet kokiu atveju turės įtakos egzistuojančioms fizikos teorijoms.
„Perteklius lyginant su Standartinio modelio prognoze yra jaudinantis dalykas. Tačiau prieš patvirtinant atradimo faktą reikia, kad rezultatas būtų atkartotas kitais eksperimentais ir atmesta galimybė, jog tai yra tiesiog mažai tikėtina statistinė fliuktuacija“, – sakė „BaBar“ eksperimento atstovas spaudai, Viktorijos universiteto (Kanada) profesorius Michaelas Roney.
„BaBar“ eksperimentas, kurio metu nuo 1999 iki 2008 metų buvo renkami dalelių priešpriešinių srautų susidūrimo duomenys, tyrė įvairius dalelių fizikos aspektus – taip pat dėl ko Visatoje yra daug medžiagos, bet labai mažai antimedžiagos. Naujausi eksperimentų duomenys gali turėti įtakos ir numanomųjų Higgso bozonų savybėms. „BaBar“ eksperimento duomenys rodo, kad Higgso bozonai turėtų stipriau sąveikauti su sunkesnėmis dalelėmis – pavyzdžiui, B mezonais, D mezonais ir tau leptonais – nei su lengvesnėmis. Tačiau Standartinis modelis nenumato tokio Higgso dalelių elgesio skilimo metu.
„Jei skilimo atvejų pertekliaus faktas bus patvirtintas, bus labai įdomu aiškintis kokia yra to priežastis. Tikimės, kad mūsų rezultatai paskatins teorinę diskusiją apie tai, ką tokie duomenys mums sako apie naują fiziką“, – sakė „BaBar“ projekto koordinatorius, Tel Avivo universiteto asocijuotas profesorius Abneris Sofferis. Eksperimento rezultatus galėtų patikrinti „Belle“ projektas, kurio tikslas – tirti panašius dalelių susidūrimus.
„Jei jie tai atliks, subendrintas reikšmingumas gali būti pakankamai įtikinamas, kad galėtume žengti už Standartinio modelio apibrėžiamų ribų“, – sakė A. Sofferis.
