Interneto technologijų lyderė „Google“, be kurios paslaugų daugelis nebeįsivaizduoja savo kasdienybės, valdo vienus didžiausių pasaulyje kompiuterinio skaičiavimo resursus, tačiau jiems vis dar labai toli iki paprasčiausios žiurkės proto, teigia mokslininkai.
Pasak dirbtinio intelekto specialistų Yanno LeCuno ir Josho Tenenbaumo, skaičiusių pranešimus Niujorke (JAV) vykusiame Pasauliniame mokslo festivalyje, skaitmeninės visatos enciklopedija, kurią vadiname „Google“, yra stulbinama daugeliu požiūriu. Ji geba kaupti milžiniškus informacijos kiekius ir žaibiškai pateikti ieškomus jos fragmentus. Tačiau, pasak neuromokslų specialisto, Niujorko universiteto profesoriaus Yanno LeCuno, „tai tik mechaninis informacijos įsiminimas be jokio jos suvokimo“, – rašo „Huffington Post“.
Mokslininko teigimu, skaičiavimo pajėgumų požiūriu net patys galingiausi superkompiuteriai pasaulyje dar tik artėja prie vabzdžių smegenų lygio. „Džiaugčiausi, jei iki gyvenimo pabaigos man pavyktų pamatyti skaičiavimo mašiną, kuri savo protu prilygtų žiurkei“, – pareiškė jis.
Kai kurie mums didelį įspūdį darantys „Google“ sugebėjimai, pavyzdžiui, skaitmeniniuose žemėlapiuose pateikiami nurodymai, kaip vairuojant ar einant pasiekti norimą vietą, naudoja tik patį elementariausią protavimo lygmenį, kurį galima vadinti paprasčiausiu planavimu. „Tai labai lengva, – komentuoja Masačusetso technologijos instituto profesorius Joshas Tenenbaumas. – To net negalima vadinti dirbtiniu intelektu.“
Pasak abiejų mokslininkų, tikrasis intelektas – tai ne tik gebėjimas įsiminti informaciją, bet gebėjimas išmokti ją naudoti įvairiose situacijose, su kuriomis anksčiau neteko susidurti. Geras pavyzdys galėtų būti kino filmo suvokimas. „Jūs žiūrite filmą ir matote vaizdus, kurių niekada gyvenime nebuvote matę. Remiantis jais jūs niekaip negalėtumėte sužinoti apie filmo veikėjo gyvenimą. Tačiau visas bendravimo kontekstas, paremtas protavimu ir gebėjimu įsijausti į kito žmogaus padėtį vien tik iš informacijos apie tai, ką jis sako kitiems žmonėms ir ką kiti sako jam, yra žmogaus mąstymo pagrindas“, – aiškino mokslininkas.
Kad galėtų populiariai paaiškinti mokslinius iššūkius, iškilusius prieš dirbtinio intelekto sistemų kūrėjus, profesorius Y. LeCunas skaičiais apibūdino žmogaus smegenų skaičiavimo potencialą. Pasak jo, maždaug 100 milijardų žmogaus smegenų neuronų su kitais neuronais yra susijungę nuo 1 000 iki 10 000 jungčių. Smegenys protaujant naudoja šias jungtis nuo 100 iki 1 000 kartų per sekundę dažniu. Tai reiškia, kad per vieną sekundę kiekvieno iš mūsų galvoje atliekama bent kvintilijonas – 1 000 000 000 000 000 000 – operacijų.
Tokiam skaičiavimų našumui neprilysta joks superkompiuteris. Tačiau jų skaičiavimo galia didėja eksponentiškai, ir, mokslininko manymu, žmogaus smegenims prilygstantį informacijos apdorojimo greitį superkompiuteriai turėtų pasiekti galbūt po 30–100 metų. „Po to reikėtų palaukti dar kokius 10–20 metų, kol tai sutilps į jūsų išmanųjį telefoną. Tada jau galėtume pasakyti, kad jūsų telefonas protingesnis už jus“, – juokavo mokslininkas.
