Nauji atlikti Marso vulkano išsiveržimo tyrimai parodė, kad prieš milijardus metų Raudonoji planeta buvo žymiai panašesnė į Žemę nei manyta iki šiol. Marso paviršiuje buvo gausu vandens, o planetą gaubė pakankanai storas atmosferos sluoksnis, sako mokslininkai.
Tikėtina, kad prieš 3,5 milijardo metų Raudonosios planetos oras buvo tankesnis bent 20 kartų nei yra šiuo metu, rašo space.com.
„Atmosferos spaudimas, tikėtina, vaidino svarbų vaidmenį formuojant Marso paviršių. Planetos paviršius, vandens planetos paviršiuje savybės ir potenciali gyvybės forma yra įtakojama atmosferos sąlygų“, – sako tyrimui vadovavęs Gruzijos technologijų instituto mokslininkas Josefas Dufekas.
Šiuo metu Marso atmosfera yra 1 proc. mažiau tankesnė nei Žemės.
„Mūsų tyrimas susijęs su spėliojimais, kad akstyvasis Marsas buvo bent jau laikinai vandeningas ir padengtas tankesne atmosfera, nei yra šiuo metu. Pagal turimus duomenis ištyrėme tik vieną vulkano išsiveržimą, kuris buvo tik vienoje planetos vietoje. Ateityje tikimės turėti daugiau pavyzdžių, kuriuos mums duos marsaeigis „Curiosity“, ir juos ištirti“, – sako mokslininkas.
Marsaeigis „Curiosity“ ant Marso paviršiaus turėtų nusileisti šių metų rugpjūčio 5 dieną ir ieškoti galimų gyvybės įrodymų.