Prieš keletą metų procesoriai nustojo tarsi cunamis auginti taktinius dažnius. Kad būtų galima toliau tobulinti elektroniką, kūrėjams teko pakeisti mikroschemų architektūrą ir pradėti diegti daug branduolių viename kristale. Šiandien standartinis procesorius gali turėti šešis ar aštuonis branduolius, branduoliai tarpusavyje sujungti keletu laidininkų, kurie vadinami magistralėmis.
Tiesa, šiuolaikinių magistralių problema ta, jog tam tikru ryšio metu kiekvieną laiko atkarpą gali „kalbėtis“ tik viena branduolių pora. Šis efektas gali tapti rimtu apribojimu būsimiems procesoriams, kurie viename kristale gali turėti šimtus ir net tūkstančius branduolių. Elektrotechnikos ir skaičiavimo sistemų teorijos docentas Li-Shiuan Peh iš Masačusetso technologijų instituto siūlo tarp branduolių sukurti jungtis tokiu principu, kaip šiuo vyksta komunikacija internete, t. y. pasinaudoti paketinių duomenų apsikeitimu.
Kiekvienas procesorius gauna maršrutizatorių, kuris išsiunčia paketus bet kuriam prieinamam adresui, priklausomai nuo tinklo būsenos ir galimybių. Daugybę branduolių turintys procesoriai dirba greičiau už vieno branduolio savininkus, nes duomenys paskirstomi per kelis skaičiavimo branduolius, kurie dirba vienu metu. Branduoliai, atliekantys vieną užduotį, privalo turėti ryšį vienas su kitu, tačiau magistralės turi apribojimų, taigi apribojimų turi ir procesoriai, kurie negali sparčiai auginti branduolių kiekio. Dabartiniai dešimties branduolių procesoriai, naudojami galinguose serveriuose, turi po kelias magistrales, tačiau toks pat sprendimas procesoriams su šimtu branduoliu būtų neefektyvus. Taigi, gali tekti pasinaudoti Li-Shiuan Peh patarimu.
