Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai atliko du mėnesius trunkantį tyrimą, norėdami nustatyti, kiek pažeidžiami socialiniai tinklai ir jų vartotojai prieš asmeninių duomenų rinkėjus.
Per du mėnesius tik socialiniame tinkle „Facebook“ mokslininkams pavyko gauti beveik 250 GB informacijos apie vartotojus naudojant „socialinius botus“. Tai programos, imituojančios žmonių elgesį.
Kanados sociologai teigia, kad paleido 102 „botus“ išskirtinai moksliniais tikslais. „Botai“ susikūrė sau asmeninius puslapius su nuotraukomis , o programų funkcionalumas leido joms kviesti į draugus, siųsti žinutes ir t. t.
Paleisti „botai“ vartotojams išsiuntė 5053 žinutes. Kiekviena programa per dieną galėjo išsiųsti iki 25 žinučių, kad nesuveiktų „Facebook“ brukalų apsaugos sistema. Per kelias pirmąsias dienas 19 % pakvietimų (976) buvo priimti vartotojų.
Per likusį tyrimo laiką „botai“ išsiuntė dar 3517 pakvietimų savo naujiesiems „Facebook“ „draugams“. 2079 iš jų buvo priimti. Norėdami padidinti savo galimybes, „botai“ siuntė pakvietimus tiems, su kuo turėjo bendrą draugą.
Mokslininkai teigia, jog socialiniai tinklai yra labai pažeidžiami prieš asmeninių duomenų rinkėjus. Maždaug 8 ir 10 vartotojų patiki „botų“ gudrybėmis.
Tyrimo autoriai teigia, jog „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų socialiniai apsaugos mechanizmai nepakankamai intelektualūs ir kol kas negali atskirti tikro vartotojo nuo „boto“, net kai pastarasis veikia visiškai automatiškai.
Mokslininkai įspėjai, kad ateityje šios ar panašios metodikos pagrindu bus realizuotos duomenų rinkimo kompanijos iš dešimčių ar net šimtų tūkstančių vartotojų.