2017 metais kompanija „Hewlett-Packard“ ketina išleisti mikroschemą, kuri bus sukurta, naudojant revoliucinę technologiją. Jos unikalumas slypi tame, jog mikroschemoje esantys mikroprocesoriai tarpusavyje bus sujungti lazerio spinduliais.
Mikroschemos, kuri pavadinta „Corona“, produktyvumas bus apie 10 trilijonų operacijų su slankiuoju kableliu per sekundę. Tokiu būdu penkios tokios mikroschemos galėtų pasiekti spartos lygį, kuris dabar prieinamas tik patiems galingiausiems superkompiuteriams. Pati mikroschema, kaip teigia HP atstovai, bus sudaryta iš 256 mikroprocesorių.
Duomenų apsikeitimo su atmintimi sparta sieks 10 TB/s, o tarpusavyje procesoriai duomenimis keisis iš tikro astronominiais greičiais – 20 TB/s. pagrindinė tokių mikroschemų panaudojimo sritis – superkompiuterių kūrimas, kurie galėtų atlikti 1 kvintilijoną operacijų per sekundę. Tai yra maždaug 100 greičiau, nei patys galingiausi šiuolaikiniai įrenginiai. Svarbu ir tai, jog naujos technologijos dėka bus suvartojama mažiau energijos, nei šiuolaikinės mikroschemos.
Aišku, „HP Corona“ nėra vienintelis projektas, kurio tikslas yra super greitų mikroschemų sukūrimas. Iš konkurentų galima paminėti „Intel Runnemede“, MIT instituto kuriamą „Angstrom“, „nVidia Echelon“, „Sandia“ laboratorijos proteguojama „X-calibur“, taip pat niekur nedingo ir IBM.
Tiesa, egzistuoja ir keletas barjerų, dėl kurių neįmanoma nuolat didinti skaičiavimo galios, naudojant esamus metodus. Pirma, nuolatinis branduolių didinimas reikalauja daug sudėtingesnių jų koordinavimo sistemų. Antra, skaičiavimų apimčių didėjimo metu energijos praradimo mastai, sąveikaujant su atmintimi, darosi tikrai milžiniški. Vis tik HP specialistai tiki, jog jų kuriamas metodas padės išspręsti abi šias problemas.
