Du nauji tyrimai, kuriuos paskelbė Newscientist.com, leido iš naujo pažvelgti į geną, atsakingą už polinkį į nikotiną. Dvi mokslininkų grupės ištyrė įvairių formų geno CYP2A6 fermento, kuris daugiausia aptinkamas kepenyse ir reguliuoja nikotino metabolizmą žmogaus kūne. Anksčiau atlikti tyrimai atskleidė, kad jei šis genas žmogaus organizme nėra aktyvus yra menkesnė tikimybė įgauti priklausomybę nuo nikotino. Ekspertai mano, kad pas tokius žmones nikotinas per ilgesnį laiką nyksta iš organizmo, todėl noras surūkyti kitą cigaretę atsiranda po ilgesnio periodo. Nikotinas yra pagrindinis kaltininkas žmogaus polinkiui rūkyti.
Japonų mokslininkai nusprendė sulyginti, kaip nikotino geno įvairios formos veikia cigarečių vartojimą. Tyrimo dalyviais tapo 50 ir vyresnių metų japonai, kurie kasdien surūkydavo ne mažiau dvidešimties cigarečių per dieną. Mokslininkai nustatė, kad beveik ketvirčio šių žmonių nikotino genas buvo įprastos formos ir kad tie žmonės surūkydavo daugiausiai – vidutiniškai po du pakelius per dieną. Rūkoriai, kurių organizme buvo kita geno forma, lėtinanti nikotino metabolizmą, rūkė mažiau, nei kiti. Mokslininkai taip pat priėjo išvados, kad tokios geno formos, kaip CYP2A6-7 ir CYP2A6-9, taip pat skatina mažinti nikotino vartojimą.
Kitas naujas tyrimas parodė, kad genas CYP2A6 gali veikti nikotino kiekį, kurį žmogus gauna iš nikotino pleistro, padedančio mesti rūkyti. Nustatyta, kad užsiklijavus pleistrą, žmonės, kurių organizme nikotino metabolizmas vyko lėčiau, turėjo didesnį nikotino kiekį kraujuje, nei tie, kurių organizme nikotino metabolizmo procesas vyko greičiau. Tyrimai atskleidė, kad žmonės, kurių organizme genas greitai skiria nikotiną iš organizmo, gali turėti didesnį poreikį šiai medžiagai per pleistrą, kad būtų nuslopintas noras paimti cigaretę ir padėti jiems atsisakyti žalingo įpročio. Netgi du ar trys nikotino pleistrai geriau, nei cigaretės.
