Mokslininkų grupių tyrimų projektus finansuojanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) šių metų konkurse užkirto kelią jauniesiems mokslininkams pretenduoti į lėšas tyrimams atskiroje grupėje. Tokiomis sąlygomis dešimtis metų tose pačiose srityse dirbantys mokslininkai be didelių pastangų konkurencinėje kovoje pralenkia jaunuosius Lietuvos tyrėjus, net jei pastarųjų vykdomi darbai progresyvesni.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) manymu, toks LMT sprendimas leidžia teigti, kad brandžioji Lietuvos mokslo bendruomenės dalis sąmoningai užkerta kelią naujų narių įsiliejimui, tokiu būdu apsisaugodama nuo konkurencijos.
„Mokslo sistemos pokyčius stebime daug metų. Lietuvos mokslo taryba, kurioje didžiąja dalimi sprendimus priima dar iki Nepriklausomybės atkūrimo savo mokslines ambicijas realizavę mokslininkai, ėmėsi žingsnių, kurie slopina, o ne skatina naujų protų įsiliejimą į šalies mokslo pasaulį. Tam tikrai grupei Lietuvos mokslininkų po šio pakeitimo tampa paprasčiau gauti finansavimą savo moksliniams projektams. Tokiu būdu tarsi atveriamas uždaras ratas, kuriame įstringa jaunasis mokslinis potencialas: jei neturi keliomis dešimtimis vyresniems mokslininkams prilygstančios patirties – negali dalyvauti savarankiškai, o jei negali dalyvauti – neįgausi ir tos specifinės patirties“, – sako LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
Anot LJMS, ypatingai šiuo laikotarpiu, kai nemaža dalis jaunų ir gabių žmonių palieka Lietuvą dar nepradėję studijų aukštosiose mokyklose, o universitetuose bei mokslo institutuose mokslo bendruomenės atsinaujinimas vis vangesnis, derėtų rimtai susirūpinti galimybėmis, kurios skatintų jaunus tyrėjus kurti ir likti Lietuvoje.
Pasak jaunuosius mokslininkus vienijančios organizacijos, 2010 metais stebėti pozityvūs pokyčiai, kai Lietuvos mokslo taryba, skelbdama kvietimą mokslininkų iniciatyva parengtų projektų antrajam konkursui, sudarė palankesnes sąlygas pradedantiesiems, naujas tyrimų sritis praktikuojantiems, patirtį tik kaupiantiems mokslininkams. Jaunieji mokslininkai pirmą kartą dalyvavo atskirose konkursinėse grupėse pagal mokslų sritis. Tuo tarpu šiemet dėl nesuprantamų priežasčių buvo grįžta prie ankstesnio modelio – tikėtis finansavimo ženkliai geresnes galimybes turi tik ilgametę patirtį turintys mokslininkai.
„Lietuvos ateitis dažnai siejama su aukštosiomis technologijomis, žinių visuomene, žinių ekonomika. Šis LMT neracionalios mokslo finansavimo politikos sprendimas – vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių tokių teiginių deklaratyvumą, atotrūkį nuo realybės. Jaunasis mokslinis potencialas privalo būti skatinamas įgauti neįkainuojamos patirties. Būtent patirtis paverčia pradedančiuosius mokslininkus pilnaverčiais, konkurencingais Lietuvos ir užsienio mokslo pasaulio dalyviais, leidžia jaustis tvirčiau ir rečiau rinktis emigraciją“, – teigia dr. V. Petrikaitė.
Dr. V. Petrikaitės manymu, jaunieji mokslininkai, dar savo karjeros pradžioje įgiję tiek tyrimų projektų įgyvendinimo, tiek valdymo patirties, vėliau, būdami subrendusiais mokslininkais, gebės daug efektyviau ir kokybiškiau įgyvendinti su moksliniais tyrimais susijusius projektus, todėl LJMS ragina LMT ieškoti būdų sugrąžinti palankesnes sąlygas pradedantiesiems mokslininkams dalyvauti konkursuose.
„Siekiame palankios tarptautinio lygio moksliniams tyrimams aplinkos kūrimo, nes mūsų vizijoje Lietuvos mokslininkai yra pasaulinio lygio mokslo elitas, prisidedantis prie Europos ir pasaulio vydtymosi per aukštos kokybės mokslinius tyrimus, jų rezultatus bei eksperimentinę plėtrą. Jei tokia būtų ir mūsų mokslo politikų vizija, jie nesunkiai suvoktų, kad Lietuvos intelektinį potencialą reikia auginti“, – sako dr. V. Petrikaitė.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsitikinimu, būtent jaunieji mokslininkai ir jų intelektinis potencialas gali padėti Lietuvai pasiekti dinamiškiausiai ekonomiškai besivystančių šalių lygį. Tačiau, mokslininkės teigimu, vietoj šio suvokimo tenka stebėti trukdžius ir sistemos uždarumą, o ne pagalbą įgyjant patirties ir įgūdžių, be kurių mokslinės karjeros nei pradėsi, nei sėkmingai galėsi plėtoti.
