Prezidento B. Obamos administracijai apkarpius JAV kosminės programos finansavimą ir atsisakius naujų Marso tyrimo programų NASA svarsto galimybę imtis „artimesnio“, bet ne mažiau ambicingo projekto: antrajame Lagranžo taške už Mėnulio pastatyti kosminę stotį.
Ši už nematomos Mėnulio pusės skriejanti tarptautinė kosminė stotis taptų atraminiu punktu ruošiant naujas kosmoso tyrimų misijas ir būsimus pilotuojamus skrydžius į asteroidus, o vėliau – į Marsą, skelbia „Space.com“.
Pasak leidinio, NASA, kurios Marso tyrimų planus pakeitė Baltųjų rūmų siūlomas ekonominės krizės nulemtas finansavimo sumažinimas, kosminę stotį antrajame Lagranžo taške už Mėnulio laiko artimiausios ateities kosmoso tyrimų placdarmu, kuriame per artimiausius 10 metų būtų bandomos naujos technologijos ir mokslo pasiekimai, sakoma pranešime. Šis planas siejamas ir su naujos kartos NASA kosminėmis naujovėmis: būsimąja sunkiąja raketa nešėja SLS (Space Launch System) ir kosminiu laivu „Orion“.
Įgyvendinus šį planą žmonės netolimoje ateityje žengtų dar didesnį žingsnį į kosmosą nei vykdant garsiąją išsilaipinimo Mėnulyje programą „Apollo“. Antrasis Lagranžo taškas Žemės-Mėnulio sistemoje yra kosminėje erdvėje už maždaug 60 000 kilometrų nuo Mėnulio. Šiame taške Mėnulio ir Žemės traukos jėgos kompensuoja viena kitą, taip sudarydamos galimybę čia esančiam kosminiam laivui neribotą laiką būti šioje vietoje nenaudojant papildomų jėgų jo padėčiai stabilizuoti.
Leidinys remiasi NASA memorandumu, kuriame sakoma, jog sudaryta ekspertų grupė, kuriai pavesta parengti antrojo Lagranžo taško Žemės-Mėnulio sistemoje galimybių išnaudojimo planą. Iš šio taško, pavadinto EML-2 (Earth-Moon libration point 2), esančio už nematomos Mėnulio pusės, būtų vykdomos Mėnulio tyrimų misijos.
Pagal siūlomą planą JAV astronautai dirbtų L2 esančioje kosminėje stotyje po dvi savaites – visą Mėnulio dieną – trunkančiose misijose. Kadangi visą šį laiką Mėnulio paviršiuje būtų šviesu, būtų galima vykdyti jo tyrimus naudojant į Mėnulį nuleistus robotus. Valdomi nuotoliniu būdu iš kosminio laivo, jie Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančiame Aitkeno duburyje – milžiniškame 2500 kilometrų skersmens ir 13 kilometrų gylio krateryje – rinktų geologinius mėginius, kurie būtų pargabenti į Žemę. Be to, iš „Orion“ kosminio laivo kontroliuojami robotai nematomoje Mėnulio pusėje pastatytų radijo teleskopo antenų masyvą. Būtų atliekami ir kiti moksliniai Mėnulio tyrimai.
Kosminė stotis bus tuo pat metu veikiama ir Žemės, ir Mėnulio traukos, todėl galės nenaudodama variklių judėti sinchroniškai su šiais dangaus kūnais, ir, būdama priešais nematomą Mėnulio pusę, skrieti tiesioginio matomumo iš jos ir Žemės zonoje.
Žinoma, nors toks planas techniniu požiūriu yra įmanomas, jo įgyvendinimas atsieitų brangiai, sakoma pranešime. NASA tikisi, kad tai galėtų būti tarptautinis kosmoso tyrimų projektas, ir tokią galimybę nori aptarti šią savaitę įvyksiančiame susitikime su Tarptautinės kosminės stoties projekto partneriais – Europos kosmoso agentūros, Rusijos, Japonijos ir Kanados kosmoso agentūrų atstovais.
