Rusijos mokslininkas tvirtina atradęs gyvybę Veneroje, kai ištyrinėjo nuotraukas iš sovietinio zondo, nusileidusio ant planetos paviršiaus prieš 30 metų.
Nuotraukas, kurias padarė zondas „Venus-13“ 1982 m., iš naujo ištyrinėjo Leonidas Ksanfomalitis iš Rusijos Mokslų Akademijos Kosmoso mokslinių tyrimų instituto. L. Ksanfomalitis sakė, kad nuotraukose matosi skorpiono formos kūnas, diskas ir „juoda uodega“, kuri, matyt, pajudėjo, kai zondas įrašinėjo sceną.
Jie visi „pasirodo, kaitaliojasi ir dingsta“, aiškino L. Ksanfomalitis, savo straipsnyje rusų žurnale „Saulės sistemos tyrinėjimo žurnalas“.
„Kas, jeigu mes užmirštume dabartines teorijas, kad Veneroje nėra gyvybės, ir drąsiai pagalvotume, kad ji ten yra“, – rašė Rusijos mokslininkas, kelių kosminių publikacijų ir knygos autorius.
Nėra jokių įrodymų, kad būtų gyvybė Veneroje, kurios paviršiaus temperatūra yra 464 laipsniai Celsijaus.
„Panašios struktūros ir dydžio, kaip Žemė, Veneros stora, nuodinga atmosfera sulaiko karštį nesuvaldomame „šiltnamio efekte“, – teigia NASA.
Mokslininkai neatmetė galimybės, kad kažkada Veneroje egzistavo gyvybė, bet dauguma tyrimų susitelkė ties tuo, ar ten buvo vandenynų ir galbūt gyvybė tolimoje praeityje, prieš tai, kai „šiltnamio efektas“ sukūrė dabar egzistuojančią deginančią paviršiaus temperatūrą.
„Pagal dabartines teorijas, gali būti, kad Venera ir Žemė prasidėjo panašiai. Galbūt Veneroje buvo daug vandens, o Žemėje galėjo būti daug anglies dvideginio“, – 2004 m. „Astrobiology“ publikuotame straipsnyje rašė profesorius Andrew Ingersollis.
Nuo to laiko, kai rusų zondas apsilankė planetoje, NASA zondai perdavė daug išsamesnes paviršiaus nuotraukas, kuriame nesimato jokia gyvybė.
NASA erdvėlaivis „Magellan“ nuskrido į Venerą 1990 m. rugpjūčio 10 d. Per pirmus aštuonis mėnesius „Magellan“ surinko 84 proc. planetos paviršiaus nuotraukų, kurių rezoliucija 10 kartų geresnė už ankstyvesnių sovietų misijų.
„Ilgos misijos metu buvo sudarytas maždaug 98 proc. planetos paviršiaus žemėlapis“, – sakė NASA.