Kinija ir Indija į priešakines astronominių tyrimų gretas nusprendė skintis spėriai ir ambicingai – Azijos milžinės paskelbė apie savo sprendimą taipogi statyti didžiausią pasaulyje optinį teleskopą, kurio skersmuo sieks 30 metrų.
Abi šalys pareiškė prisijungsiančios prie Havajuose, Mauna Kea ugnikalnio viršūnėje statomo ir šio dešimtmečio pabaigoje (2018 m.) planuojamo atidaryti didžiausio planetoje antžeminio optinio teleskopo „Thirty Meter Telescope“ (TMT) statybų. Kinų ir indų indėlis į projektą – maždaug milijardas JAV dolerių. Iš principo tai reiškia, jog Kinija ir Indija „išsiperka“ nemenką dalį naudojimosi teleskopu laiko.
„Kinų mokslo bendruomenei toks įvykis prilygs kvantiniam šuoliui“, – entuziastingai hiperbolizavo Kinijos Nacionalinės astronominės observatorijos astrofizikos profesorius Šude Mao (Shude Mao).
Beveik 30 metrų skersmens TMT veidrodis leis aprėpti beveik 9 kartus didesnį naktinio dangaus plotą, nei dabar aprėpia didžiausi planetos optiniai teleskopai. Teleskopo fiksuojami vaizdai turėtų būti bent trissyk ryškesni. Planuojama, jog teleskopu bus galima stebėti aplink kitas žvaigždes besisukančias planetas bei stebėti, kaip formuojasi naujos planetos ir žvaigždės. Tikimasi, jog astronomai šiuo teleskopu galės pažvelgti 13 mlrd. šviesmečių atstumu.
TMT teleskopo bendrasavininkė yra ir Japonija, kuri Mauna Kea ugnikalnio viršūnėje jau turi vieną savo teleskopą – 8,3 metrų skersmens „Subaru“.
Tiesa, TMT didžiausiu planetoje teleskopu gali būti neilgai. Europos valstybės bendromis pastangomis planuoja statyti dar stambesnį optinį įrenginį – „European Extremely Large Telescope“ (EELT) su 42 metrų skersmens veidrodžiu.
Anot Š. Mao, kinų astronomai TMT norėtų naudoti egzoplanetų, juodųjų skylių, tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos formavimosi prielaidų tyrimuose. Kinų profesoriaus tvirtinimu, Kinija yra toli pažengusi teorinėje astrofizikoje, tačiau astronominių stebėjimų srityje ši šalis kol kas atsilieka. Deficitą turėtų eliminuoti TMT projektas.
„Kinijos ambicijos mokslo pasaulyje yra didžiulės, – neslepia Š. Mao. – Kinų tikslas yra kuo greičiau pavyti pažangiausias mokslo valstybes. Tiesa, kad ir kuriame pasaulio kampelyje bebūtų – visi astronomai žiūri į tą patį dangų.“
