Panaudodami kompiuterinio modeliavimo metodiką Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kaip prapuolė šeši iš dešimties išmatavimų, kuriuos, pagal superstygų teoriją, iš karto po užgimimo turėjo mūsų Visata.
Tyrimo, kurio ataskaita bus publikuojama leidinyje „Physical Review Letters“, autoriai – Junas Nishimura iš KEK laboratorijos Cukuboje ir jo kolegos Asato Tsuchiya iš Šidzuokos universiteto bei Sang-Woo Kimas iš Osakos universiteto – sukūrė kompiuterinį Didžiojo sprogimo modelį, kuriame atsižvelgiama į visus superstygų teorijos teiginius.
Pagal šią teoriją, Visata gimė turėdama dešimt išmatavimų – devyniais erdviniais ir vienu laiko. Dalis šios teorijos šalininkų mano, kad „atliekami“ šeši išmatavimai susitraukė ir užsidarė patys savyje. Kiti fizikai mano, kad mūsų keturių išmatavimų Visata yra tik daugiamatės multivisatos dalis, o likusių šešių išmatavimų mes nesugebame nei matyti, nei ištirti.
J. Nishimura ir jo kolegos pamėgino išspręsti šią problemą panaudodami savo modelį ir nagrinėdami, kaip išmatavimų parametrai kito įvairiais Didžiojo sprogimo etapais. Jie panaudojo kelis išradingus matematinius metodus, leidžiančius vykdyti skaičiavimus su itin didelėmis matricomis – milžiniškais skaitmenų rinkiniais, sudėliotais į dvimates ar trimates lenteles.
Skaičiavimus atliko superkompiuteris „Hitachi SR16000“, kurio „smegenys“ sudarytos iš 3,5 tūkst. procesorių. Tyrimo rezultatai patvirtino superstygų teorijos išvadas – Visata gimė dešimtmatė, tačiau šeši „atliekami“ išmatavimai Visatai plečiantis po Didžiojo sprogimo taip ir neišsivystė. Galiausiai liko tik trys erdviniai išmatavimai ir laikas – būtent tiek, kiek dabar žinome mes.
Mokslininkai tikisi, kad jų modelis ir metodai leis suvokti Visatos plėtimosi ankstyvaisiais jos vystymosi etapais mechanizmą ir leis paaiškinti, kodėl jos plėtimasis greitėja.
