Žvaigždžių spiečiuje netoli Paukščių tako centro mokslininkai pastebėjo greičiausiai besisukančią neutroninę žvaigždę. Ji aplink savo ašį per sekundę apsisuka 716 kartų – tai yra daugiau nei įmanoma pagal kai kurias dabartines teorijas – todėl mokslininkams gali tekti peržiūrėti kai kuriuos teorinius modelius. Tokie „žvaigždžių lavonai“ iš savo ašigalių intensyviai skleidžia radijo bangas ir yra vadinami pulsarais.
Dauguma pulsarų aplink savo ašį per sekundę apsisuka vos kelis kartus, bet kai kurie sukasi šimtus kartų greičiau. Manoma, kad tokie vadinamieji milisekundiniai pulsarai tokiu didžiuliu greičiu sukasi dėl to, jog iš gretimų žvaigždžių kažkuriuo savo gyvavimo metu jos atėmė dalį masės, o tuo pačiu įgijo ir kampinio momento. Astronomai, kuriems vadovauja Jasonas Hesselsas iš McGill universiteto (Kanada), stebėjimui naudojo 100 metrų Green Bank teleskopą, esantį JAV. Jų stebėta žvaigždė, besisukanti 716 kartų per sekundę greičiu arba 716 hercų dažniu, gerokai aplenkė ankstesnę rekordininkę, kurios sukimosi dažnis yra 642 hercai. Ankstesnė rekordininkė buvo atrasta 1982 metais.
Naujai atrasta žvaigždė, vadinama PSR J1748-2446ad, įdomi tuo, kad ji sukasi didesniu nei 700 hercų dažniu. Mokslininkai manė, kad 700 hercų yra žvaigždžių sukimosi greičio riba. Visi anksčiau atrasti milisekundiniai pulsarai, kurių dabar žinoma apie 150, sukosi mažesniu nei 700 hercų dažniu. Nors daugumos pulsarų gravitacija yra pakankama, kad jie nesubyrėdami galėtų suktis net 3000 hercų dažniu.
Mokslininkai nusprendė, kad pulsarai skleidžia gravitacines bangas – kol kas tik teoriškai nusakytus erdvėlaikio raibuliavimus – kurios riboja sukimosi greitį. Masyvūs greitai besisukantys objektai, kurie nėra idealiai simetriški, pagal teorijas šiomis bangomis spinduliuoja energiją, o greičiau besisukantys objektai energijos skleidžia daugiau.
Tyrimo autoriai sako, kad dėl gravitacinių bangų skleidimo lėtėjimas turėtų būti žymus, jei dažnis viršija 700 hercų arba kad teoretikams derėtų pataisyti savo neutroninių žvaigždžių plutos modelius, kuriuose galioja 700 hercų dažnio viršutinė riba. Keturis iš 5 žinomų greičiausiai besisukančių pulsarų laikas nuo laiko uždengia gretimos žvaigždės, todėl mokslininkai priėjo išvados, kad tikriausiai egzistuoja ir dar greičiau besisukančių pulsarų, bet juos gali būti sunku stebėti.
Pulsaras buvo rastas 10 mlrd. metų senumo žvaigždžių spiečiuje, vadinamame Terzan 5, kuris yra 28 000 šviesmečių nuo galaktikos centro atstumu. Spiečiuje Terzan 5 yra 33 žinomi milisekundiniai pulsarai – daugiau nei bet kuriame kitame žinomame žvaigždžių spiečiuje.
