Daugelis fizinių mokslų jau nebeišsiverčia be kompiuterinių skaičiavimų. Atsiradus galimybei naudoti kompiuterius, jau galima veržtis į netiesinių procesų pasaulį, nors, žinia, tam reikia didelių skaičiavimo pajėgumų.
Dažnai tyrimų grupėms tenka užsakinėti ir ilgai laukti savo eilės skaičiavimams superkompiuteriais. Kaip alternatyvą galima naudoti paskirstytuosius skaičiavimus tinkle. Pasaulyje paskirstytųjų skaičiavimų tinklai (angl. GRID) jau senokai naudojami moksliniams uždaviniams spręsti, o Lietuvoje jie pradeda pirmuosius žingsnius. Jau veikia Lietuvos paskirstytųjų skaičiavimų tinklas „LitGrid“, o lapkričio mėnesį startavo ir tarptautinis projektas „BalticGrid“.
Baltijos šalių paskirstytųjų skaičiavimų tinklo kūrime dalyvauja 6 Europos sąjungos šalys ir 10 partnerių iš jų. Lietuvai atstovauja du partneriai: Teorinės fizikos ir astronomijos institutas ir Vilniaus universitetas. Planuojama Lietuvoje į projektą įtraukti per 10 organizacijų su savo kompiuterių spiečiais (angl. cluster). Tinklo diegimo trukmė 30 mėnesių.
Numatoma skaičiuoti medžiagų mokslo, branduolinės fizikos, astrofizikos, Baltijos jūros ekologijos, bioinformatikos, aukštųjų energijų fizikos, elementariųjų dalelių fizikos, lingvistikos uždavinius. Tikimasi, kad tinklu naudosis apie 150 mokslo vartotojų, jame veiks 15 disciplinų uždaviniai, o bendras skaičiavimo pajėgumas bus 4 Mh (4 mln. valandų) per metus.
Daugiau informacijos:
