Astronomų komanda planuoja imtis įspūdingo darbo – ieškoti 42 metų senumo Mėnulio modulio, kuris dreifuoja Saulės sistemoje.
Toks sumanymas gimė britų astronomo mėgėjo Nicko Howeso galvoje. Šio žmogaus aistra – ne tik asteroidų medžioklė, bet ir Šaltojo karo laikų lenktynės kosmose, ypač – „Apollo“ era.
Tad galbūt nieko keisto, kad naujasis jo projektas apima abu jo pomėgius ir meta didžiausią iššūkį, su kokiu teko susidurti, jam bei daugybei žymiausių organizacijų.
„Apollo 11“ misija, Mėnulyje nutupdžiusi Neilą Armstrongą ir Buzzą Aldriną, šešėlyje paliko nepaprastus prieš tai buvusios „Apollo 10“ misijos pasiekimus. Be šioje misijoje dalyvavusių Thomaso Staffordo, Johno Youngo ir Gene Cernan pastangų pirmojo nusileidimo Mėnulyje galėjo niekada ir nebūti. Šios istorinės misijos metu atlikta viskas, ką vėliau pakartojo „Apollo 11“ (išskyrus tikrąjį nusileidimą Mėnulyje). Be to, misijos metu pasiektas didžiausio greičio, kuriuo keliavo žmogus, bei didžiausio nuotolio nuo Žemės rekordas.
Pagal misijos planą, „Apollo 10“ Mėnulio modulio pakilimo pakopa, meiliai vadinta „Snoopy“, buvo išmesta ir pasiųsta skrieti aplink Saulę. Manoma, kad praėjus 42 metams ji vis dar ten tebėra. N. Howes ir jo komanda ketina ieškoti adatos ne šieno kupetoje, o danguje, ir surasti „Snoopy“.
Pasitarę su NASA Reliatyvinio judėjimo laboratorijos darbuotojais, Faulkeso teleskopo komandos nariais, Remanzacco observatorijos Italijoje astronomais bei Jungtinės Karalystės mokslo institucijomis, „Apollo 10“ modulį surasti pasiryžę entuziastai supranta, kokia sudėtinga tai bus užduotis.
Faulkeso teleskopo projekto vadovas Paulas Roche`as teigia: „Perfrazuojant prezidentą Kennedy, mes bandome tai padaryti ne todėl, „kad tai lengva, bet todėl, kad tai sunku. Ir tai bus tikras projekte dalyvausiančių žmonių ir naudojamos įrangos išbandymas.“
Komandos laukiantis iššūkis didžiulis, ir N. Howesas šį faktą supranta. „Didžiausia problema, su kuria susiduriame, yra patikimų orbitinių duomenų nuo 1969 metų trūkumas. Kreipėmės Kosmoso tyrimų inžinerijos bendrovės, kuri skaičiavo „Apollo 13“ orbitą, pagalbos. Be to, artimai dirbame su žmonėmis, kurie tuomet buvo „Apollo“ misijos komandoje, ir kurie padės mums nustatyti paieškos koordinates“, – kalbėjo N. Howesas.
„Tikimės, kad paieškos lanko ilgis sieks 135 mln. kilometrų, o tai didelis kosmoso plotas, kurį reikia stebėti. Mes suprantame šio iššūkio mastą ir dydį, tačiau mums padės du Faulkeso teleskopai bei mokyklos. Be to, dirbdami mes neabejotinai aptiksime daug naujų dalykų, pavyzdžiui, kometų ir asteroidų, tad tai bus puikus mokslo projektas“, – pridūrė jis.
Jei komanda aptiks potencialų įtariamąjį, ji imsis detalios spektrinės analizės ir mėgins nustatyti, ar atspindimoje šviesoje paslėptos žinutės patvirtina, kad tai iš tiesų yra „Snoopy“.
Tikimybė, kad komandai pavyks rasti Mėnulio modulį, yra maža, o iššūkiai – bauginantys, tačiau nereiktų pamiršti, kad kai kurie didžiausių mokslo istorijoje atradimų padaryti būtent tuomet, kai entuziastai ar savo darbui atsidavę žmonės imasi iš pirmo žvilgsnio neįmanomų dalykų.
