Šviesos impulsas, skriejantis optine skaidula, ilgainiui praranda savo galią. Nors šį galios silpnėjimą lemia keli veiksniai, vis dėlto vienas iš jų yra itin reikšmingas, kuomet kalba eina apie didelius duomenų srautus – tai šviesos poliarizacijos kitimas. Hui Dongas (Hui Dong) kartu su kolegomis iš Informacijos ir telekomunikacijų tyrimų instituto (Singapūras) sugalvojo ir išbandė metodą, leidžiantį nustatyti šiuos, nuo poliarizacijos priklausančius, nuostolius, matavimus atlikdamas tiktai viename skaidulinio optinio kabelio gale. Šis metodas gerokai palengvina tyrėjų darbą, nes nebelieka būtinybės ieškoti kito skaidulos galo, kuris gali būti, tarkim, už keliolikos kilometrų.
Skaidulinės optikos tinkluose nuo šviesos poliarizacijos priklausantys nuostoliai daugiausia susidaro ne pačioje skaiduloje, o šakotuvuose ir filtruose, kurie naudojami šviesos reguliavimui, todėl gali gerokai suprastinti signalo kokybę ir tinklo pajėgumą. Iki pat dabar tam, kad šiuos nuostolius būtų galima įvertinti, reikėjo optinio šaltinio, prijungto prie vieno kabelio galo ir siunčiančio signalus kitame gale esančiam imtuvui. Metodą, leidžiantį panaudoti tiktai vieną kabelio galą, teoriškai numatė italų mokslininkai, tačiau jis nebuvo patikrintas eksperimentiškai.
Tam, kad naujasis metodas veiktų, reikia, jog skaidulinio optinio kabelio galas, kuriame bus atliekami matavimai, pasižymėtų dvejopu šviesos lūžimu – kabelyje privalo būti defektų, kurie skirtingai sąveikautų su dviem tarpusavyje statmenomis poliarizuotos šviesos komponentėmis. Ši nuo poliarizacijos priklausanti sąveika priverčia dvi skirtingas poliarizacijos modas skrieti skirtingais greičiais, todėl šviesos pluoštas suskyla į du.
Tuomet šviesos poliarizacijos įtakojamus nuostolius galima išmatuoti įvertinant maksimalų galios susilpnėjimą, kai šviesa pasiekia kabelio galą ir sugrįžta atgal. Tai galima atlikti išmatuojant atgalinę šviesos sklaidą, kadangi išspinduliuoti keturių skirtingų poliarizacijos būsenų šviesos fotonai, sąveikaudami su molekuliniais kabelio dariniais, atšoka. Tyrėjų atliktas eksperimentas, kuomet buvo bandoma įvertinti 10 kilometrų ilgio kabelio savybes, parodė, jog gauti rezultatai labai neblogai sutapo su įprastiniu matavimu, kai naudojamas šviesos šaltinis ir imtuvas.
„Norime tęsti pradėtus eksperimentus su skaidulinėmis linijomis, – teigia H. Dongas. – Skaidulinėje linijoje nuo šviesos poliarizacijos priklausančius nuostolius galima išreikšti kaip skaidulos ilgio funkciją. Naudodami naująjį metodą, mes turėtume sugebėti nustatyti šių dviejų dydžių tarpusavio ryšį“. Kadangi šviesos nuostolius įtakoja įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, temperatūra arba kabelio įtempis, mokslininkų sukurtas metodas galėtų būti pritaikytas juos įvertinant – išmatavus nuostolių pokyčius.
