Tarptautinė tyrėjų komanda, nagrinėjanti kvantinės mechanikos aprašomas daleles, aptiko šiek tiek neįprastas jų savybes, kurios gali padėti sukonstruoti kvantinius kompiuterius.
Fizikos doktorantas Lauris Lemanas (Lauri Lehman) iš Makvairo universiteto (Australija) kartu su kolegomis iš Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė) bei „Microsoft Research“ padalinio pabandė išsiaiškinti, kas nutinka, kuomet viena dalelė, vadinama anijonu (angl. anyon; šiuo atveju tai nėra fizikoje įprastas neigiamasis jonas, o dvimatėms sistemoms būdinga dalelė, fermiono ir bozono sąvokų apibendrinimas), yra išjudinama. Išnagrinėję gautus rezultatus, tyrėjai pamatė, kad anijonai juda ganėtinai lėtai ir elgiasi tarsi atsitiktinai klajojančios klasikinės dalelės.
Anijonai yra svarbios kvantinių kompiuterių sudedamosios dalys, todėl anksčiau buvo manoma, jog jų elgesys atitinka įprastinių kvantinių mechaninių dalelių elgesį – itin spartų judėjimą.
„Tai stebinantis rezultatas, nes natūralu manyti, kad anijonai turi elgtis kaip kvantinės mechaninės dalelės, – stebisi jaunasis mokslininkas. – Tokio tipo dalelėms tai išties labai keistas elgesys.“
Tenka pripažinti, jog iš esmės gautieji rezultatai dar nėra iki galo suprasti. Anijonų savybių nagrinėjimas yra intensyvi tyrimų sritis, kuri naudinga fizikams, bandantiems praskleisti kvantinės mechanikos paslaptis.
„Šis tyrimas yra neįtikėtinai įdomus, nes jis gali atskleisti metodą, kuris leistų atlikti kvantinius skaičiavimus be žalingų aplinkinių veiksnių poveikio“, – teigia L. Lemanas.
Tyrėjai tikisi, kad šis darbas padės sukurti kvantinius kompiuterius, kurių galimybės gerokai pralenks net pačius moderniausius šiuolaikinius superkompiuterius. Jis taip pat gali pagelbėti fizikams, bandantiems įminti pačias didžiausias mūsų Visatos paslaptis ir išbandyti kvantinės mechanikos patikimumą.