Kadaise apie optinius maskavimo įrenginius, gebančius grakščiai užlenkti šviesą, šnekėti drįso tiktai mokslinės fantastikos entuziastai. Šiandien šių prietaisų, kol kas siekiančių mikroskopinius matmenis, tyrimais susidomi vis daugiau pasaulio mokslininkų.
Naujas šios nepaprastai įdomios technologijos postūmis pasiekė ir akustikos sritį. Tyrėjų komandai iš Valensijos politechnikos ir Valensijos universitetų (Ispanija) pavyko sukurti akustinio apsiausto prototipą naudojant dvimatį matematinį modelį.
Kitaip nei garsą panaikinančios technologijos, kurios pašalina triukšmą sukurdamos identišką priešingos formos bangos pavidalą, akustinis apsiaustas leidžia garso bangoms „apeiti“ objektą nepakeisdamas šių krypties ir pavidalo.
Pasiūlytasis garso apsiaustas, aprašytas žurnale „Applied Physics Letters“, būtų sudarytas iš 120 cilindrų, kurių kiekvieno skersmuo siektų 15 milimetrų.
Kruopščiai išdėlioję tokius cilindrus aplink tam tikrą objektą, tyrėjai eksperimentiškai parodė, jog atitinkamo dažnio garso bangos (kalba eina apie 3061 hercą su maždaug 100 hercų juostos pločiu) išlaiko savo pradinę bangos fronto formą, kuomet jos sklinda aplink objektą ir už jo.
Pasak tyrimus atlikusių mokslininkų, ganėtinai siaurą aktyviąją apsiausto dažnių juostą būtų galima praplėsti padidinant cilindrų skaičių.
Jeigu tokią technologiją pavyktų pritaikyti realiame pasaulyje, ji, kaip manoma, padėtų patobulinti miesto aplinkos garsovaizdį, pagerintų koncertų salių akustines savybes bei leistų sukurti tobulesnius šalmus, apsaugančius nuo itin pavojingo triukšmo.
