Modifikuoti metalai, keičiantys spalvą, kuomet atsiduria tam tikrų dujų sklidinoje terpėje, galėtų perspėti vartotojus, jeigu maisto pakuotė buvo pažeista ir į ją pateko oro arba namuose susidarė anglies monoksido perviršis. Šis atradimas galėtų įtakoti tiek pramoninių, tiek komercinių oro kokybės jutiklių gamybą.
„Visiškai atsitiktinai aptikome, jog modifikuotas rodis reaguoja į skirtingas dujas keisdamas savo spalvą, – pasakoja Karalienės universiteto (Kanada) Chemijos fakulteto profesorė Katlina Kruden (Cathleen Crudden). – Šis laimingas atsitiktinumas tapo varančiąja mūsų darbo su rodžiu jėga.“
Rodis, kuris yra modifikuotas naudojant anglies, azoto arba vandenilio pagrindo kompleksus, nusidažo geltona spalva, kuomet yra paveikiamas azoto, tamsiai mėlynai, kai atsiduria deguonies terpėje, ir rudai aplinkoje esant anglies monoksidui. Pasak tyrėjų, šį spalvų žaismą lemia tai, kaip dujos susijungia su pagrindiniu junginio metalu.
Kitas įdomus šio atradimo aspektas yra tas, kad cheminiai pokyčiai įvyksta visiškai nesujaukdami tikslios kiekvieno atskiro atomo padėties, kurią šie užima junginio kristalinėje gardelėje. K. Kruden pažymi, jog šios rūšies virsmas iš esmės yra iki šiol neaprašytas.
Rodis yra pagrindinis metalas, naudojamas gaminant katalizės keitiklius, kurie sumažina automobilių išmetamųjų dujų užterštumą. Profesorės vadovaujama komanda, kurią sudaro doktorantas Erikas Keskė (Eric Keske) ir podoktorantūros stažuotoja Olena Zenkina, dabar bando išsiaiškinti, ar kobaltas – ženkliai pigesnis metalas už rodį – reaguoja panašiai.