Mokslininkai praneša apie ženklų pasistūmėjimą į priekį kuriant „pavienių molekulių elektroniką“, kurios didžiausia ypatybė yra ta, kad įprastinės elektroninės grandinės kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, muzikos grotuvuose ir kituose įrenginiuose taps ne didesnės už smėlio grūdelį. Didysis persilaužimas – metodas, leidžiantis sukurti ir prijungti mažytes vielutes, susiesiančias molekulinius grandynus.
Jujis Okava (Yuji Okawa), kartu su kolegomis savo darbą išspausdinęs „Journal of the American Chemical Society“, teigia, kad „raktas į pavienių molekulių elektroniką yra laidžios nanovielutės, tarpusavyje sujungiančios pavienes molekules. Narpliojant šį uždavinį pažymėtini du dalykai: kaip sukurti laidžias nanovielutes norimoje vietoje ir kaip užtikrinti cheminį ryšį tarp nanovielučių ir grandyno molekulių“. Šie iššūkiai tapo neįveikiami daugeliui tyrėjų, bandžiusių sukurti mažytes nanovielutes, tinkamas molekulių grandynams.
Mokslininkų komanda atskleidė naują metodą, kurio esmė – skenuojančio tunelinio mikroskopo adatėlės galiuko panaudojimas pradedant formuoti molekulių junginį. Pailgas junginys arba „vielutė“ spontaniškai chemiškai susijungia su kitais molekuliniais komponentais grandinėje – šį procesą J. Okava kartu su kolegomis pavadino „cheminiu litavimu“. Šis metodas gali būti panaudotas sujungiant molekulinius jungiklius, atmintinių bitus bei tranzistorius. Pasak tyrėjų, jų sukurta technologija „leis tobulinti pigesnes, našesnes ir kur kas už įprastinius silicio pagrindo prietaisus draugiškesnes aplinkai alternatyvas“.
