Galbūt jau labai greitai nuoširdžiai dėkosime RMIT ir Nacionalinio Australijos universitetų mokslininkams – už atradimą, leidžiantį paprastais piršto spustelėjimais įkrauti mūsų mylimą nešiojamąjį įrenginį.
RMIT universiteto Melburne tyrėjai žengė labai svarbų žingsnį kuriant savaime įsikraunančius nešiojamuosius įrenginius. Mokslininkams pirmąkart pavyko išskirti plonųjų pjezoelektrinių plėvelių savybę mechaninį spaudimą paversti elektros srove. Šis novatoriškas rezultatas paskelbtas birželio 21 – osios dienos „Advanced Functional Materials“ žurnalo numeryje.
Pasak straipsnio bendraautorės Madu Baskaran (Madhu Bhaskaran), jų tyrime pjezoelektrikų (medžiagų, galinčių mechaninį spaudimą paversti elektros energija) potencialas yra susiejamas su plonųjų plėvelių technologija, kuri sudaro mikrolustų gamybos pagrindą. „Pjezoelektrikų panaudojimo galimybės yra milžiniškos, pavyzdžiui, įmontavus juos į batus, būtų galima įkrauti mobilųjį telefoną, arba nešiojamuosius kompiuterius įkrautume rašydami tekstą, arba netgi kraujo spaudimą išnaudotume kaip iš esmės neišsenkantį širdies stimuliatoriaus energijos šaltinį“, – teigia ji.
Mintis surinkti energiją naudojant pjezoelektrines nanomedžiagas jau buvo sugalvota anksčiau, tačiau didžiausias sunkumas yra ją įgyvendinti, mat tokios struktūros gali būti itin sudėtingos ir visiškai netinkamos masinei gamybai.
„Atlikdami tyrimą, didžiausią dėmesį skyrėme plonųjų plėvelių dangoms, nes mes esame tikri, jog tai vienintelis praktinis kelias pjezoelektrines medžiagas integruoti į jau esamus technologinius procesus“. Australijos tyrimų tarybos finansuotame projekte mokslininkai pirmąkart įvertino plonųjų pjezoelektrinių plėvelių galimybes generuoti energiją, tiksliai išmatuodami šių kuriamas įtampas ir tekančias sroves.
„Intensyviai ieškodami alternatyvių energijos gamybos sprendimų, turime surasti efektyvesnių mikrolustų išnaudojimo būdų, nes šie sudaro kasdienių technologijų pagrindą, – pabrėžia M. Baskaran. – Kitas laukiantis etapas – pjezoelektrinių medžiagų kuriamos elektros srovės stiprinimas, mat jas būtina integruoti į pigias ir kompaktines struktūras“.
