Mokslininkas Henry Markramas pasiryžęs sukurti didžiausią pasaulyje kompiuterį, kuris imituotų žmogaus smegenis.
Mūsų smegenys pasižymi tokiais sugebėjimais, kokiais negali pasigirti joks mechanizmas. Jos naudoja palyginus mažai energijos – tiek, kiek reikia 30 vatų elektros lemputei. Tačiau jos gali atlikti nuostabius dalykus – mokytis ir galvoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, išreikšti save naudojant kalbą ir suprasti, ką kalba kiti, rašo telegraph.co.uk.
Vienas tokių smegenų savininkas, mokslininkas Henry Markramas rengiasi sukurti instrumentą, kuris iki molekulinio lygio imituotų šį stebuklingą mechanizmą. „Žmogaus smegenų“ projekto, vykdomo Šveicarijos federacijos technologijų institute, tikslas – iki 2023 metų sukurti smegenų kopiją ne iš kūno ir kraujo, bet iš programinės įrangos. Projektui įgyvendinti reiks 13 Europos Sąjungoje esančių institucijų pagalbos bei didžiausio žmogaus sukurto kompiuterio.
Galima pamanyti, kad projektas yra puikybės pavyzdys. Tačiau H. Markramo motyvacija yra labai paprasta – ketvirtis pasaulio gyventojų kenčia nuo vienos ar kitos smegenų ligos, o vaistų kompanijos atsisako daugumos smegenų tyrimų, nes jie per sudėtingi ir per brangūs. Be to, 200 tūkst. mokslininkų, šiuo metu tyrinėjančių atskirus mažyčius smegenų aspektus, pateikia tik iš nuotrupų susidedantį informacijos srautą.
„Iš viso jau paskelbta apie 5 mln. tyrimų apie smegenų veiklą ir ligas, o kasmet paskelbiama dar po 100 tūkstančių“, – sakė H. Markramas.
„Žmogaus smegenų“ projekto tikslas – sukurti įrankį, galintį visą šį darbą paversti vieningu smegenų modeliu, naudojant tikrus duomenis ištobulinti simuliacijas, kuriomis būtų galima vadovautis atliekant eksperimentus.
H. Markramas pastaruosius 6 metus skyrė savo koncepcijos „Mėlynosios smegenys“ išbandymui. 2008 metais jo komanda imitavo pirmąjį mikrokontūrą, susidedantį iš 10 tūkst. didžiojoje smegenų žievėje esančių ląstelių. Dabar „Mėlynosios smegenys“ gali imituoti apie 360 tūkst. neutronų, o tai prilygsta mažo graužiko vienos smegenų srities dydžiui. Norint atkartoti žmogaus smegenis, teks imituoti apie 100 mlrd. neuronų.
Tai skamba bauginančiai, tačiau H. Markramas jau perprato smegenų sandarą nulemiančias struktūrines taisykles, kurios priklauso nuo įvairiausių nervų ląstelių, ir funkcines taisykles, kurios taip reguliuoja ląstelių sąveiką, kad smegenų kontūro nepaveikia augimas ar nedideli pažeidimai. Tai paaiškina, kaip mes vis dar daromės protingesni, nors kasdieną netenkame 10 tūkst. neuronų.
H. Markramas vadovauja vienam šešių konsorciumų, kurie varžosi dėl Europos Sąjungos dotacijų, kurių suma 10 metų siekia milijardą eurų. 2012 metų vasarą jis sužinos, ar jam pasisekė. Didžioji dalis šių lėšų būtų investuota į superkompiuterį, gebantį atlikti milijardus milijardų operacijų. Tačiau jis vis tiek nebus toks protingas, kaip mes.
