Europos branduolinių tyrimų centro CERN mokslininkai sugebėjo sukurti antimedžiagos atomus ir juos išlaikyti daugiau kaip 16 minučių. Tai kol kas rekordinis laikas, kurį pavyko išlaikyti antimedžiagos atomus. Šis pasiekimas mokslininkams leis geriau palyginti medžiagos ir antimedžiagos ypatybes.
Pasak eksperimente dalyvavusio fiziko Joelio Fajanso, antivandenilio atomai egzistavo apie 1000 sekundžių, tai prilygsta amžinybei dalelių fizikos srityje. Iki šiol mokslininkams buvo pavykę sukurti antivandenilio atomus, kurie egzistuotų tik 170 milisekundžių. Taip antivandenilio atomų gyvavimo trukmė buvo pailginta 5 tūkst. kartų. Tiesa, šį eksperimentą mokslininkai atliko prieš mėnesį, tačiau jo duomenys buvo galutinai patvirtinti praėjusį sekmadienį.
Antimedžiaga yra medžiagos priešingybė, kurios atomų elektronai, vadinami pozitronais, turi teigiamą krūvį, o antiprotonai – neigiamą. Įprastos medžiagos atomų elektronai yra neigiami, o protonai – teigiami. Medžiagos ir antimedžiagos dalelėms susidūrus, jos anihiliuoja išskirdamos energiją. Antimedžiagos dalelių žmogui įprastoje aplinkoje praktiškai nėra, o pavykus tokių sukurti, susidūrusios su įprasta medžiaga, jos akimirksniu išnyksta. Tačiau visatoje antidalelės susiformuoja visur, kur vyksta didelę energiją turinčių dalelių susidūrimai.
Kad antimedžiagos daleles išlaikytų ilgesnį laiką, CERN dirbę mokslininkai pasitelkė didžiulį magnetą, taip sukurdami magnetinį lauką, stipriausiai veikusį kraštuose ir silpnėjantį link centro, kuriame buvo sukauptos antimedžiagos dalelės.
Patys antivandenilio atomai buvo gauti specialiame žiede sukaupus keliasdešimt milijonų antiprotonų ir pozitronų, kurių sąveikos metu susiformavo antivandenilio atomai. Siekiant antimedžiagos daleles išlaikyti kuo ilgesnį laiką, jos saugotos itin žemoje temperatūroje, prilygstančioje absoliučiam nuliui (-272 laipsniai pagal Celsijų). Iki šiol buvo atlikti 335 eksperimentai, daugiausiai buvo pavykę sukurti 38 antivandenilio atomus. Naujausio eksperimento metu buvo skurta 112 antivandenilio atomų.
Didžiojo sprogimo, per kurį susiformavo dabartinė Visata, teorija teigia, kad sprogimo metu buvo pažeistas medžiagos ir antimedžiagos balansas, dėl to susiformavo Visata, kurioje dominuoja medžiaga.
Fizikus itin domina antimedžiagos energijos ypatybės, nes medžiagos ir antimedžiagos susidūrimo metu išskiriama energijos kiekiai yra gerokai didesni negu tie, kurie išsiskiria branduolinio sprogimo metu.