Nacionalinei tyrimų tarybai mokslininkų pateiktame būsimų kosminių misijų sąraše dominuoja gyvybės paieškos Saulės sistemos planetose ir jų palydovuose. Ši taryba atsižvelgusi į įvairius svarbius ekonominius faktorius rekomendavo, kurias iš misijų NASA turėtų įgyvendinti per dešimtį metų, skaičiuojant nuo 2013-ųjų.
Tarybos vertinimu, net pačios svarbiausios ar įdomiausios mokslininkams misijos turės būti atidėtos ar net atšauktos, jei jų sąmatos nebus ženkliai sumažintos.
Tarybos teigimu didžiausią prioritetą NASA turėtų suteikti „Mars Astrobiology Explorer-Cacher“ projektui. Tai būtų pirmoji iš trijų misijų, skirtų Marso uolienų pavyzdžių surinkimui ir pargabenimui į Žemę gyvybės pėdsakų paieškoms. Šiai misijai įvestas biudžeto apribojimas iki 2.5 mlrd. JAV dolerių, 1 mlrd. dolerių mažiau nei buvo prašyta 2015-iems metams. ESA ir NASA, kurios bendrai vykdys misiją, privalo sumažinti kainą, kas gali būti pasiekta sumažinant autonominių robotų kiekį nuo dviejų iki vieno.
Antras pagal prioritetą patvirtintas projektas – Europos dirbtinis palydovas. Erdvėlaivyje būtų įrengti tam tikri instrumentai, kuriais būtų įmanoma nustatyti, ar tikrai Europoje yra poledinis vandenynas – potenciali vieta gyvybei užsimegzti. Šios misijos biudžetą taip pat liepta kuo labiau sumažinti nuo dabar prašomų 4,7 mlrd. JAV dolerių. Taryba neįvardino konkrečios biudžeto apkarpymo sumos, tačiau liepė Europos misijos biudžeto sąskaita padidinti kitų planetų tyrimo biudžetus ne mažiau 5 procentais, lyginant su 2011 fiskaliniais metais.
Trečiasis palaimintas projektas – Urano atmosferos struktūros ir sudėties tyrimas dirbtiniu Urano palydovu ir zondu. Šiam projektui įvardinta konkreti pinigų suma – 2,7 mlrd. JAV dolerių.
Taip pat NASA skatinama imtis dviejų iš penkių pasiūlytų vidutinio biudžeto projektų:
- Nuleisti tyrimų modulį į Venerą;
- Zondu ištirti Saturno atmosferos sudėtį ir struktūrą;
- Erdvėlaivio pagalba surinkti kometos paviršiaus medžiagos pavyzdžius ir pargabenti tyrimams į Žemę;
- Nuskristi į Mėnulio pietų ašigalį ir pargabenti medžiagos pavyzdžių iš ten;
- Tirti objektus, kurie skrieja Jupiterio orbitoje prieš arba už Jupiterio.
Kiekvieno šių projektų kaina buvo šiek tiek pakelta, nuo 1,05 mlrd. JAV dolerių įskaitant paleidimą iki 1,0 mlrd. JAV dolerių be paleidimo kainos.
Tarp pigiausių projektų taryba rekomendavo pratęsti rėmimą bendram ESA/NASA „Mars Trace Gas Orbiter“, kurį suderinus ESA ir NASA įsipareigojimus numatoma paleisti 2016 metais. Taip pat NSF organizacija paraginta pabaigti „Large Synoptic Survey“ teleskopą, kuris bus skirtas tamsiosios medžiagos ir energijos tyrimams bei Žemei pavojų keliančių asteroidų sekimui.
