Kai dirbtiniam palydovui baigiasi degalai, galimos dvi išeitys: tapti kosmine šiukšle arba kristi gimtojon Žemėn ir šlovingai sudegti atmosferoje. Tiesa, po kelerių metų dirbtiniams palydovams bus pasiūlyta dar viena alternatyva – kosminė degalinė.
Ilgus metus ruošusi projektą, kanadiečių bendrovė „MacDonald Dettwiler and Associates“ (MDA) paskelbė, jog jau konstruoja pirmąją kosminę degalinę, o iškelti ją orbiton planuoja 2015 metais. Kosmoso infrastruktūros aptarnavimo (KIA) aparatas skris geosinchronine orbita, kurioje galės pasiekti keletą svarbiausių komercinių ir valstybinių palydovų. Aparatas jiems atgabens papildomų degalų, taip pat galės koreguoti jų skriejimo trajektoriją ar atlikti bazines techninės priežiūros užduotis. Pirmasis MDA klientas bus komunikacinių palydovų bendrovė „Intelsat“.
KIA aparatas į kosmosą bus iškeltas su pilnomis degalų talpyklomis. Kosminei degalinei atlikinėti įvairias užduotis padės robotizuota ranka ir įvairių techninės priežiūros darbams skirtų įrankių rinkinys. Robotizuota ranka padės aparatui „sugriebti“ degalų stokojančius palydovus, tačiau ja bus galima atlikti ir kai kuriuos techninius darbus. Ranka bus galima naudotis ir kaip buksyravimo instrumentu, norint atitarnavusį palydovą stumtelti į aukštuminio palydovų kapinyno zoną arba nutempiant jį į tankiuosius atmosferos sluoksnius likvidavimui.
Daugelis dirbtinių palydovų naudoja saulės energiją, tačiau jiems gali reikėti nedaug degalų (hidrazino) pakoreguoti skriejimo trajektorijas.
Kosminės infrastruktūros aptarnavimo aparatas į kosmosą su savimi gabensis didžiulį degalų rezervuarą, tačiau jų pakaks tik maždaug tuzino palydovų degalų atsargų papildymui. Šiuos darbus kosminė degalinė spės atlikti per keletą savaičių. Po to pačią kosminę degalinę, tiksliau, jos rezervuarus, reikės papildyti degalais. Vaizdo įraše demonstruojama, kaip tada KIA aparatas pasislinks į poliarinę orbitą, kur su juo susijungs nedidelis kosminis siuntinys su nauja degalų partija, ir KIA aparatas savo darbus galės tęsti toliau.
Kosminės degalinės koncepcija nėra nauja. 2007 m. JAV Gynybos tyrimų agentūra DARPA įgyvendino projektą „Orbital Express Mission“, kurios metu orbitoje du robotizuoti kosminiai aparatai susijungė degalų papildymui. Susijungimo darbus atliko tos pačios kanadiečių bendrovės MDA konstruota robotizuota ranka.
